„Vienijame daugiau nei 62 organizacijas, rengiančias šunis vedlius 29 Europos valstybėse. Deja, bet Lietuvos tarp jų nėra. Tai – bene vienintelė šalis Europoje, kurioje dar vis neužtikrinamas specialiai paruoštų keturkojų prieinamumas neregiams. Iki šiol trūksta politinės valios, nepaisant to, kad, kaip matėme susitikimuose su kinologais, yra visos galimybės juos ruošti. Siekdami atkreipti dėmesį į problemą bei prisidėti prie diskusijų dėl šunų vedlių rengimo neregiams, pasirinkome Lietuvą Europos šunų vedlių federacijos valdybos posėdžiui“, – teigia D.Adamsas.
Į Lietuvą atvykęs kartu su savo keturkoju pagalbininku Džimbo, federacijos prezidentas pabrėžia, kad šuo vedlys yra didelė pagalba ne tik kasdieninėse veiklose, bet ir kelionėse, užtikrinant saugumo ir nepriklausomumo jausmą.
„Sunku įsivaizduoti gyvenimą, jei šiuo metu šalia manęs nebūtų šuns vedlio. Aš noriu gyventi laisvai, toks galiu būti tik su savo pagalbininku Džimbo. Jis tapo vedliu bet kokiose kelionėse ar situacijose. Keturkojis leidžia kiekvienam negalią turinčiam žmogui vėl iš naujo patirti gyvenimą, džiaugtis akimirkomis ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Galime laisvai judėti, integruotis į darbo rinką ir kurti pridėtinę vertę.
Dėl savo negalios neregiai netampa aukomis, jie gali turėti pilnavertį gyvenimą, nepriklausomumą, tačiau tam reikia užtikrinti tinkamas priemones. Viena ir svarbiausia jų – šuo vedlys“, – tikina D.Adamsas.
Situacija Lietuvoje – nuvilianti
Tuo tarpu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) prezidentas Paulius Kalvelis teigia, kad argumentai iš šalies politikų dėl šunų vedlių rengimo – nuviliantys.
„Džiugu, kad visuomenėje pradėjome garsiau diskutuoti ir kalbėtis apie keturkojų pagalbininkų rengimą Lietuvoje, tačiau argumentai iš pačių politikų iš ties nuvilia. Bene kiekvienoje diskusijoje girdime tik pažadus, kad kažkada galbūt ir neregiams bus užtikrintos lygios galimybės, diskutuojama apie pilotinius projektus ateityje, kuriais politikai siektų įsitikinti šuns vedlio svarba ir būtinumu.
Keista girdėti tokius pasisakymus, kai visai gretimai – Latvijoje ir Estijoje – jau priimti įstatymai, kompensuojantys šunų vedlių rengimą neregiams, o argumentai, kodėl keturkojai yra būtini negalią turintiems piliečiams, skamba visoje Europoje“, – teigia P.Kalvelis.
LASS prezidentas priduria, kad Lietuva šiuo metu ypač stokoja dėmesio aklųjų gyvenimo kokybės klausimui, o šuo vedlys pristatomas kaip prabangos, o ne būtinybės, simbolis.
„Likome bene vienintelė šalis Europoje, kurioje šuo vedlys vis dar laikoma prabangos prekė, o jį įsigyti – pačio neregio atsakomybė. Kitose valstybėse jau ne vienerius metus aiškiai suprantama šuns vedlio svarba, kompensuojant jų ruošimą. Lietuvoje turime vos du keturkojus pagalbininkus, kurie buvo įsigyti ne valstybės, o visuomenės bei kitos šalies pagalba. Asmeninėmis lėšomis įsigyti keturkojį pagalbininką daugumai neregių yra per didelė finansinė našta. Tuo tarpu, diskutuojant apie pokyčius šalyje, valdančiųjų politikų gretose požiūris sunkiai keičiasi“, – teigia P.Kalvelis.
Kartu jis pabrėžia, kad jaučiamas didelis palaikymas tiek iš tarptautinių organizacijų, tiek iš visuomenės.
„Labai svarbu, kad atstovai iš kitų šalių atvyksta diskutuoti su politikais ir perduoti patirtis, grįstas konkrečiais argumentais bei kitose valstybėse taikomomis praktikomis. Jaučiame didelį palaikymą bei pagalbą tiek iš tarptautinių organizacijų, Europos šunų vedlių federacijos, tiek iš visuomenės“, – sako LASS prezidentas.
Susitikimai ir su politikais, kinologais
Vilniuje lankęsi Europos šunų vedlių federacijos atstovai turėjo valdybos posėdį, kurio metu buvo aptartas šunų vedlių Europoje skaičius, priimtas priemonių prieš diskriminaciją rinkinys, taip pat diskutuota svarbiausiais Lietuvos neregių bendruomenei klausimais.
Federacijos prezidentas D.Adamsas, vykdančioji direktorė Jane Richards bei LASS atstovai susitiko su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūnu, Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstove, lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kur su viceministre bei patarėjais aptarė klausimus dėl šunų vedlių prieinamumo.
Taip pat įvyko susitikimai su kinologais, dresuotojais, planuojančiais rengti keturkojus pagalbininkus Lietuvoje.
