Iš ryto jis dalyvaus spaudos konferencijoje Seime, o vakare Vilniaus politikos analizės institute numatytas pokalbis su juo „Iš pirmų lūpų apie Kiniją: Tibeto atvejis“.
2011 metais Dalai Lamai XIV-ajam pasitraukus iš politinio vadovo pareigų, į aukščiausias Tibeto vadovybės išeivijoje pareigas išrinktas Indijoje pabėgėlių iš Tibeto šeimoje gimęs Delio ir Harvardo universitetuose studijavęs teisininkas L.Sangay.
2016 metais jis prisaikdintas Tibeto vyriausybės tremtyje ministru pirmininku antrai kadencijai.
Vyriausybės tremtyje premjero postas anksčiau buvo mažai reikšmingas, bet tibetiečių budistų dvasinis lyderis perdavė L.Sangay savo politines galias, siekdamas sumažinti itin svarbų savo vaidmenį ir užtikrinti judėjimo už Tibeto laisvę demokratinę ateitį po savo mirties.
L.Sangay pasisako už vadinamąją vidurinio kelio strategiją, kurios laikosi Dalai Lama, raginantis užtikrinti didesnę Tibeto autonomiją, bet taikiomis priemonėmis.
Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama pastarąjį kartą Vilniuje viešėjo pernai birželį.
Lietuvos Vyriausybė Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną oficialiai laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių santykių sureguliavimą.
Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.
Kinija teigia tuomet išvadavusi Tibetą, tačiau kai kurie vietos gyventojai ir dalis tarptautinės bendruomenės kaltina centrinę valdžią religine priespauda ir tibetiečių kultūros naikinimu, protestuotojai rengia akcijas susidegindami.
