„Reikalaujame atkurti mokinio krepšelio dydį į prieškrizinį lygį, mažinti mokinių skaičių klasėse ir grupėse bei didinti atlyginimus darželių auklėtojams ir mokytojams“, – 15min sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Atsibodo derėtis su valdžia
Vasario 22 d., jei iki tol valdžia neras 18,7 mln. eurų, kurių reikalauja mokytojai, profsąjungos ketina pradėti neterminuotą streiką. Pasak A.Navicko, streikas neįvyks tik tuo atveju, jei bent iš dalies bus atkurtas mokinio krepšelis, prasidės bent palaipsnis vaikų skaičiaus klasėse mažinimas ir mokytojų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. augs bent 7-10 proc.
Vasario 22 d., jei iki tol valdžia neras 18,7 mln. eurų, kurių reikalauja mokytojai, profsąjungos ketina pradėti neterminuotą streiką.
„Mes dvejus metus kantriai derėjomės, dalyvavome derybų grupėse, bet tai nedavė jokių rezultatų. Vyriausybė tikrai, manau, sutiktų derėtis iki pasaulio pabaigos, kad nereiktų spręsti, bet derybos dėl derybų nieko netenkina“, – sakė A.Navickas.
Tačiau Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus mitingo metu žurnalistams sakė, kad toks streikas galimai būtų neteisėtas, o jo dalyviams grėstų teisinės pasekmės. Jo teigimu, mokytojai savavališkai pasitraukė iš derybų, streikui nepritarė ir Trišalė taryba.
A.Navicko manymu, tokie viceministro žodžiai – tik siekis įbauginti streikuojančius.
„Kai tik paskelbiame streikus, Vyriausybė visada nori išgąsdinti streikuojančius skelbdama, kad tai neteisėta, nelegalu. Bet mes gyvename jau XXI amžiuje, Europos Sąjungos valstybėje, kai tokios priemonės yra teisėtos ir leidžiamos“, – sakė jis.
V.Mazuronis žadėjo, kad pinigų bus
Mitingo metu kalbėjęs Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis mokytojams pažadėjo, kad kovo 10 d. Seime bus užregistruotas nutarimo projektas, įpareigojantis Vyriausybę iki rugsėjo 1 d. surasti mokytojų prašomus 18 mln. eurų.
„Aš daviau nurodymą mūsų frakcijos seniūnui Kęstučiui Daukšiui paruošti ir iki kovo 10 d. užregistruoti Seime nutarimą, kad iki rugsėjo mėnesio Vyriausybė surastų tuos reikiamus 18,2 mln. eurų. Nesakau, kad turi būti stabdomi streikai, darykit, ką jūs manot esat reikalinga, kovokit už savo teises, bet 4-5 mln. privalo rasti Švietimo ministerija, likusius gali ir privalo rasti Vyriausybė. Tai ne dievas žino kokie pinigai, kurių negalima rasti“, – sakė V.Mazuronis.
Taip pat V.Mazuronis teigė, kad jei iki rugsėjo 1 d. pinigai rasti nebus, jis asmeniškai lieps švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei pasvarstyti, ar ši gali eiti savo pareigas.
Iš pradžių švietimo profsąjungos rinkosi Katedros aikštėje, o vidurdienį Gedimino prospektu žygiavo į V.Kudirkos aikštę prie Vyriausybės.
Mitinguotojai skandavo „Reformų“, aidėjo būgnai, dalis mitingo dalyvių švilpė. Mitinguotojų plakatuose švietė tokie šūkiai kaip „Skurdžiai ugdo emigrantus“, „Lietuvos švietimas – įteisinta vergovė“ ir pan.
V.Mazuronis teigė, kad jei iki rugsėjo 1 d. pinigai rasti nebus, jis asmeniškai lieps švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei pasvarstyti, ar ši gali eiti savo pareigas.
Į protesto akciją pedagogai atsivedė ir vaikų.
„Jeigu tėveliai juos leidžia ir jie eina kartu su pedagogais, turbūt traktuojama, kad jie į pilietinę akciją įtraukiami. Mes manome, kad jeigu šiandien mitinguojantys mokytojai bus kultūringi, nebus neetiškų pasisakymų, tada gal nieko tokio“, – BNS sakė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
„Jaučiamas nuolatinis negatyvus požiūris į pedagogą ir jau daugiau nebėra kur trauktis iš tikrųjų, nes mūsų atlyginimai yra labai maži, o pragyvenimas – patys žinote, kaip jis sparčiai kyla. Dabar po truputį pradėjo kilti atlyginimai, bet iki pradinės mokyklos mokytojo dar toli gražu, nors dirbam tikrai analogišką darbą (...). Kiek galima derėtis, jei kalbama tas pats per tą patį? Aš pati esu vienoje darbo grupėje ir matau, kad vyksta tiesiog juodas ministerijos atsikalbinėjimas“, – BNS sakė iš Mažeikių lopšelio-darželio „Delfinas“ į mitingą atvykusi auklėtoja.
Jai antrino matematikos mokytoja iš Gargždų.
„Rezultato reikia, o ne tik kvietimo ateiti ir pasikalbėti. Reikia, kad kažkoks rezultatas būtų. Nėra geranoriško kalbėjimosi, tai ir kelia nepasitenkinimo bangas“, – BNS teigė gimnazijoje Gargžduose matematikos mokanti pedagogė.
Ji sakė, kad ministerijos skelbiamas mokytojų atlyginimų padidėjimas jos pačios algą pakėlė 12 eurų, kas jai atrodo nepakankamai juntama suma.
Lietuvos švietimo profsąjungų atstovai premjerui Algirdui Butkevičiui ir Vyriausybei pateikė plačią reikalavimų puokštę: padidinti mokinio krepšelio dydį, kelti mokytojų atlyginimus, numatyti išeitines kompensacijas pensinio amžiaus darbuotojams ir sumažinti mokinių skaičių klasėse.
Planas jau pasiūlytas
Švietimo ir mokslo ministerija yra pasiūliusi penkerių metų mokytojų algų kėlimo programą, algų kėlimui nuo 2016 m. rugsėjo ministerija siūlė peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą algų didinimo penkerių metų planą, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais. Tam reikėtų 4,8 mln. eurų.
2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų. 2018 – 2020 metais šie koeficientai darželių auklėtojams kiltų 10 proc., kitiems pedagogams – 5 procentais. Iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 proc., palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos.
Profsąjungos sako, kad vien patvirtinti šią programą neužtektų – esą jau nuo šio rugsėjo reikia panaikinti ir atlyginimų žirkles.
Taip pat profsąjungos reikalauja nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pakelti mokinio krepšelio dydį iki 1093 EUR, palaipsniui ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinti kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimus.
Be to, reikalaujama numatyti 3,56 mln. EUR išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą, bei nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių skaičių klasėse ir vaikų skaičių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse. Mitinguotojai mano, kad bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasių mokinių skaičius neturėtų viršyti 22, o 5-12 klasių – 25 mokinių.
Švietimo bendruomenės mitingą organizuoja Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.
Mitinguotojai prašė ir Dievo pagalbos: nuo 11 val. Arkikatedroje aukotos mišios už švietimo darbuotojus.
