A.Navickas: aktyvus streikas bus atnaujintas lapkričio 22-ąją
18:33
Mokytojų streiką iki lapkričio 22 dienos nusprendusios švelninti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas sakė, kad tai nereiškia streiko sustabdymo.
Esą norintys streikuoti pedagogai ir toliau galės tą daryti. O kiti – galės grįžti dirbti.
Iki lapkričio pabaigos, anot A.Navicko, bus stebimi Seimo ir Vyriausybės sprendimai. Jeigu jie bus tinkami, esą gal tęsti streiko apskritai nereikės.
Kartu, kaip kalbėjo LŠDPS pirmininkas, jie bus ir lankstūs, bus pasiruošę, jeigu veiksmus reikėtų aktyvinti anksčiau.
Lapkričio 23 dieną Seime numatomas kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas.
„Taip, orientuojamės į tai, kad ten yra biudžetas, ten yra svarstomas, orientuojamės į tas datas ir orientuojamės į Seimo narius. Kaip girdėjote, miestuose ir rajonuose visi grįžę bandys kalbėtis, bandysime daryti įtaką, prašysime ir žiūrėsime, koks bus rezultatas“, – ketvirtadienio vakarą po LŠDPS posėdžio žurnalistams sakė A.Navickas.
Nors sprendimas „švelninti streiko bangą“ buvo sutiktas gana vieningai, tačiau radosi ir pedagogų, besipiktinusių tokiu sprendimu. Esą krečiami cirkai.
Dėl to daliai kolegų A.Navickui teko aiškintis ir po LŠDPS susirinkimo.
„Šitas sprendimas yra visiems lankstus. Tie, kas nori streikuoti, gali streikuoti toliau, streikas nėra nutrauktas. Bet manome, kad netikslinga. Jeigu kolegos norės, tai mes jiems tikrai nedrausime.
Čia kiekvienas individualiai galės priimti sprendimą. Streiką, visgi manome, geriau vieningai atnaujinti. Nes dabartiniu metu net tos įstojusios mokyklos (į profsąjungą – 15min) negali prisijungti, o yra kurios pavargo ir pasitraukė – matome, kad ta streiko banga šiek tiek sumažėjusi. Todėl nemanome, kad tai cirkas. Labai tiksliai orientuojamės į mokytojų nuotaikas, stebime jų savijautą ir todėl reikalinga pertrauka“, – kalbėjo profsąjungos lyderis.
Mokytojai nusprendė švelninti streiką, bet lapkritį žada grįžti su didesne banga
18:12
Po mitingo Mokytojų namuose susirinkę LŠDPS nariai nusprendė sušvelninti streiką, suteikiant galimybę mokytojams grįžti dirbti, bet kartu raginant politikus svarstant kitų metų valstybės biudžetą atsižvelgti į profsąjungos reikalavimus.
Prie plataus masto streiko būtų grįžta nuo lapkričio 22 dienos, o gruodžio 5-ąją – surengiant mitingą. Kol kas nuo scenos kalbantys pedagogai pasisako už profesinės sąjungos lyderio Andriaus Navicko siūlymą.
Kartu kviečia mokytojus telkti kolegas pokyčio vardan, kalbėtis su Seimo nariais ir reikalauti jų sprendimų. „Mes nestabdome, mes ruošiamės naujai bangai“, – kalbėjo mokytojas iš Kaišiadorių. Jis ragino stengtis pritraukti naujų pedagogų į profsąjungą, be to, galvoti apie kompensacijų streikavusiems mokytojams mechanizmą.
Tačiau salėje randasi ir tarpusavyje pasikalbančių kitaip: „Streikuojame, tai streikuojame, o ne cirkus darome“, – reagavimo vienas renginio dalyvis.
Galiausiai po pasisakymų A.Navickas paskelbė, kad LŠDPS nusprendė švelninti streiką, bet lapkritį žada grįžti su didesne banga.
Formaliai streikas nutrauktas nebus, tačiau mokytojai sugrįš į darbą.
Mokytojų namų salė – sausakimša
17:47
Mitingas baigėsi, streiko likimas bus sprendžiamas Mokytojų namuose
17:29
Mokytojų mitingas baigėsi dar prieš pusę šešių, iki kada buvo numatytas. Dalis mokytojų ir mokinių patraukė savais keliais, o dalis – į Mokytojų namus, kur bus sprendžiama dėl tolesnio streiko likimo.
Pasak profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko, susirinkime bus sprendžiama, ar daryti streiko pertrauką iki lapkričio pabaigos. A.Navickas siūlys daryti pertrauką, tačiau streiko teisiškai nenutraukti.
Viceministras buvo nušvilptas ir sulaukė šūksnių „Gėda“
17:13
Progą pasisakyti gavo ir mitinge gana gausiai susirinkę opozicijos atstovai. Demokratas Tomas Tomilinas reikalavo sprendimų ir valdžios, nes „tik streikai kelia atlyginimus“.
Į mitingą neatėjus švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui ir nuo scenos pranešus, kad „ministras vėl mūsų nerado“, pasigirdo šūksniai „Gėda!“, „Gėda!“
Tačiau į mitingo dalyvius kreipėsi viceministras Ramūnas Skaudžius. Viceministro kalbos apie tai, kiek ketinama didinti algas kitąmet, kaip mažinti klases, metu susirinkusieji švilpė, skandavo gėda.
Jam pranešus, kad valstybė neturi galimybių daugiau didinti algas, žmonės neslėpė pykčio, jam palikus sceną, vėl skanduota „Gėda“.
V.Kudirkos aikštėje mitinguoja daugiau nei 1000 mokytojų
16:53
V.Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į mitingą susirinko daugiau kaip tūkstantis žmonių. Ketvirtadienio popietę prasidėjusį mitingą gausiai papildė mokytojų kolona, kuria atlydėti pėsčiomis iš Klaipėdos į Vilnių atvykę pedagogai.
„Mes keliavom per Lietuvą ir aš mačiau tą Lietuvą, apie kurią svajojau – ne gyventojų, o piliečių Lietuvą, su senutėmis, kurios išeina į kiemelį palaukti, kol mes praeisim pro šalį, su kaimo žmonėmis, kurie atlekia su medaus stiklainiais mus pasveikinti, su jaunais žmonėmis, kurie ateina paploti, o po to sako: „Ai, mes su jumis dar kokį dvidešimt kilometrų paeisime“, – į susirinkusius kreipėsi Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.
Į mitingą mokyklų bendruomenių atstovai atėjo nešini savo įstaigų vėliavomis, streikuojantys mokytojai laikė plakatus su užrašais „Streikas“, „Streiko kelias“, „Streikuoju“, skambino varpeliais.
„Pati dirbau mokykloje 16 metų, mylėjau šitą darbą, mylėjau savo tėvelius ir mokinius, bet tai, kas vyksta mokykloje, aš nebeleisiu taip su manimi elgtis. Turi keistis kažkas mokykloje, todėl aš šiandien esu čia už savo kolegas, kurie įbauginti, įgąsdinti, nes ne visi gali streikuoti, todėl aš esu už juos šiame kelyje“, – BNS sakė su mokytojais nuo Kulautuvos Kauno rajone iki Vilniaus atėjusi buvusi mokytoja Vilhelmina Gerulaitė.
Giedraičių Antano Jaruševičiaus gimnazijos mokytojas Valdas Kimbartas sakė atėjęs palaikyti streikuojančių kolegų, nes jie kovoja už visus mokytojus.
„Mūsų pareiga, negalim sėdėt namie ir apsimest, kad tai mūsų neliečia. Jie kovoja už mus, mokytojus, nors mes dar nestreikuojam, mes palaikome juos visa širdimi“, – BNS sakė V.Kimbartas.
A.Navickas siūlys pereiti prie ramesnės streiko fazės
16:52
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas siūlys iki lapkričio 22 dienos pereiti prie ramesnės streiko fazės, kurios metu streikuojantiems mokytojams būtų rekomenduojama grįžti į klases, nes jeigu ugdymo procesas nevyktų kelis mėnesius, moksleiviams būtų didelė žala.
Tačiau dėl to LŠDPS dar diskutuos. Jeigu mokytojai sakys, kad reikia tęsti streiką, pasak profsąjungos lyderio, bus vykdoma tokia valia.
Jeigu būtų nuspręsta prislopinti streiką, jis vis tiek nebus stabdomas.
„Streikas nebus stabdomas, tiesiog mes matydami, kad tiek emociškai, tiek fiziškai mokytojai pavargsta, o nauji prisijungti nespėja, mes kažkiek nuslopinsime tą bangą. Darysime tam tikrą pertrauką – planuojame.
Aišku, tie, kurie norės likti streikuoti, jie gali. Nes streikas teisiškai yra nesustabdomas. O toliau – apie lapkričio 22 dieną – planuojame sutelkti ir išplėsti streiko dar didesnį mastą“, – ketvirtadienį Vilniuje žurnalistams sakė A.Navickas.
LŠDPS dabar reikalauja, kad pedagogų algos nuo sausio būtų didinamos 15 proc., tiek pat – ir nuo rugsėjo mėnesio.
„Tikrai čia yra paskutinė riba. Mes tą jau pasakėme Riešėje. Mes du kartus darėme kompromisus. Ir šitoje vietoje tikrai nežadame daugiau nusileisti.
Bet koks mažesnis padidėjimas, manome, neatneštų jokio pokyčio. Todėl ir neketiname trauktis“, – akcentavo A.Navickas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui aiškinant, kad daugiau pinigų pedagogų algoms didinti nėra, LŠDPS pirmininkas sakė, kad ministras – ne valstybė.
Valstybė, anot jo, pirmiausia – visuomenė, kuri mano kitaip. „Ir todėl sprendimas Seime turi būti kitoks“, – mano A.Navickas.
Jam antrino ir iš Klaipėdos į Vilnių 14 dienų pėsčiomis keliavusi Lilija Bručkienė.
Anot jos, kelionės metu su kolegomis diskutavo, kad reikia kažkokių ypatingų aplinkybių, kad situacija keistųsi.
„Kiek mes dirbame darbo grupėse, kiek investuojame laiko ir jėgų į pokyčius, o tie pokyčiai nevyksta. Vadinasi, reikia kažko neįtikėtinai sukrečiančio visuomenę, kad tas pokytis prasidėtų.
Aš labai viliuosi ir tikiuosi, kad šitas mokytojų, tėvelių, vaikų, iš viso – Lietuvos, visuomenė žygis turėtų būti tas drastiškas žingsnis, kuris priverstų politikus identifikuoti problemas ir pradėti jas spręsti“, – kalbėjo sostinę iš uostamiesčio pėsčiomis pasiekusi lietuvių kalbos mokytoja.
L.Bručkienė: šiandien – demokratijos šventė
16:16 Atnaujinta 16:22
Iš Klaipėdos Vilnių pėsčiomis pasiekusi mokytoja Lilija Bručkienė sakė, kad pirmąjį žygio vakarą Gargžduose kalbėdama apsiverkė, dabar sakė stengsis neverkti.
Kelionės metu ji matė vieningą Lietuvą: džiaugėsi kaimo žmonėmis, kurie atnešdavo medaus, jaunimu, prisijungusiu paėjėti keliasdešimt kilometrų. Būtent jaunoji karta, anot jos, yra Lietuvos ateitis, turinti kurti, jeigu reikia – ir pakovoti. Kartais tam reikia ir streiko, pastangų, viršijančių jėgas.
L.Bručkienės teigimu, kai yra krizė, pėsčiomis gali nueiti iki Vilniaus ir dar toliau.
Ji sveikino su demokratijos švente šiandien. Mokytojos kalba palydėta plojimais ir šūksniais: „Ačiū! Ačiū! Ačiū!“
Mokiniai aikštėje laiko plakatus, skelbiančius: „Mums reikia nepavargusių mokytojų!“, „Geresnio rytojaus“, „Tik siekdami tikslo jį pasieksime“.
Iš Klaipėdos visą kelią įveikusioms dviems mokytojoms ir kelioms moksleivėms pastatytos kėdės prie scenos.
Mokytojai pasiekė V.Kudirkos aikštę
16:08
V.Kudirkos aikštės prieigose pasirodė mokytojai. Skanduojama „ačiū“, skamba skambučiai.
Pirmoji į sceną pakviesta lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė, pėsčiomis įveikusi visą kelią nuo Klaipėdos iki Vilniaus.
Ji pasikvietė ją nuo pat Klaipėdos atlydėjusius auklėtinius, kurie pirmiausia užtraukė lietuvių liaudies dainą.
Į sceną pakviesti ir kiti iš Klaipėdos keliavę mokytojai ir mokiniai.
V.Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į mitingą susirinko apie keli šimtai žmonių.
Renginys prasideda: ragina mokytojus sutikti kaip didvyrius
15:58
V.Kudirkos aikštėje prasideda renginys, jo vedėja sako, kad susirinkome pasitikti savo didvyrius, kurių vieni 14 dienų keliavo į Vilnių.
Kai ateis mokytojai, ragina skanduoti: „Ačiū!“
Mokytojai, mokiniai ir kiti pasitinkantys daro specialų koridorių, kuriuo turėtų praeiti atžygiavusieji mokytojai.
Aikštėje matyti ir politikų, priklausančių opozicinėms partijoms: Aidas Gedvilas, Matas Skamarakas, Tomas Bičiūnas, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Viktoras Fiodorovas.
V.Kudirkos aikštė pilnėja, mokytojų eisena artėja
15:47
Žmonių vis daugėja, mokytojų eisena nuo Žvėryno, kirtusi Žvėryno tiltą, jau suka V.Kudirkos aikštės link.
V.Kudirkos aikštėje kol kas tuščia
15:33
Iki planuojamo mitingo pradžios likus pusvalandžiui V.Kudirkos aikštėje žmonių nedaug, skamba „Palaimink, Dieve, mus“, „Tai dar ne vakaras“.
Eiseną pasitinka ir prie jos prisideda minios žmonių
15:14
Mokytojų ir moksleivių eiseną Vilniaus Lazdynų ir Karoliniškių gyvenamuosiuose rajonuose pasitiko minios žmonių.
Jie plojo eisenos dalyviams, skandavo palaikymo šūksnius. Dalis palaikytojų prisidėjo prie eisenos. Eisenos dalyviams einant per perėjas prie susidarydavo nemenkos automobilių spūstys, tačiau jose kantriai laukę vairuotojai nepyko, o reiškė palaikymą garso signalais.
Sustojimo vietose vyravo puiki nuotaika, mokytojai ir moksleiviai leido laiką dainuodami dainas.
G.Jakštas: didžioji dalis švietimo lėšų keliauja į mokyklas
15:07
3,5 mlrd. eurų – tiek lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų 2023 m. skirta švietimui, kitąmet jam planuojama skirti beveik puse milijardo, arba 14 proc., daugiau. Daugiausia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų švietimui nukeliauja į bendrojo ugdymo, profesines ir aukštąsias mokyklas, didžioji dalis savivaldybėms skiriamų mokymo lėšų panaudojama pedagogų atlyginimams, teigiama ministerijos pranešime spaudai.
„Valstybė švietimui skiria didžiulį dėmesį ir finansavimą. Prognozuojama, jog šiemet švietimo išlaidos sudarys 4,9 proc. šalies BVP, kitąmet – 5,3 proc. Visos lėšos yra skiriamos tikslingai, nors pastaruoju metu pasigirsta siūlymų atsisakyti finansavimo vienai ar kitai švietimo sričiai ir jį panaudoti pedagogų atlyginimams. Iš esmės didžioji dalis valstybės dotacijų ugdymui ir tenka mokytojų darbo užmokesčiui. Ir kitas švietimo sritis – vaikų neformalųjį ugdymą, profesinį mokymą, aukštąjį mokslą – laikome vienodai svarbiomis, jos irgi turi būti atitinkamai finansuojamos“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
98 proc. mokymo lėšų sudaro pedagogų darbo užmokestis
Mokykloms skiriamos valstybės biudžeto lėšos sudaro didžiąją dalį švietimo lėšų. 98 proc. mokymo lėšų, kurioms iš viso skiriama beveik 1,2 mlrd. eurų iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybėms, tenka pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui.
Mokykloms tenka 91 proc. ugdymo lėšų, kitą dalį sudaro lėšos vaikų neformaliojo švietimo krepšeliui, Kultūros pasui ir kt. priemonėms.
ES lėšos skiriamos pažangai
Pažangos projektams, finansuojamiems iš ES lėšų, skiriama 278 mln. eurų. Viešojoje erdvėje plinta klaidinantys teiginiai, jog, atsisakius ES projektų, nepanaudotas lėšas būtų galima nukreipti pedagogų atlyginimams. ES lėšos yra naudojamos pagal griežtai apibrėžtas taisykles – jos skiriamos konkretiems, su ES institucijomis suderintiems pažangos projektams.
ES lėšos nėra tinkamos naudoti tęstinei veiklai, pavyzdžiui, didinti pedagogų atlyginimus – tai būtų laikoma netinkamomis išlaidomis, kurias tektų grąžinti ES.
Ministerijai ir pavaldžioms įstaigoms tenka vos 0,8 proc. švietimo lėšų
Ministerijos teigimu, dar vienas mitas, kad sumažinus finansavimą švietimo ir mokslo sistemos valdymui, pakaktų lėšų pedagogų atlyginimams didinti. 2023 m. ministerijos ir švietimą administruojančių įstaigų veiklai skirta 28,7 mln. eurų, arba 0,8 proc. nuo visų asignavimų švietimui.
Švietimo ir mokslo institucijų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti 1 proc. reikia 20 mln. eurų. Net ir visiškai nutraukus finansavimą ministerijai ir pavaldžioms administruojančioms institucijoms, švietimo ir mokslo institucijų darbuotojų atlyginimus būtų galima pakelti tik 1,4 proc.
Eisenos dalyvių skaičius vis auga
14:24
Mokytojų ir mokinių eisenai pasiekus Vilniaus Lazdynų gyvenamąjį rajoną žygiuojančiųjų gretos smarkiai išaugo. Prie jų jungiasi ne tik mokytojai, bet ir mokiniai.
Eisenos dalyviai žingsniuoja šaligatviais, tad eismas nėra stabdomas.
G.Jakštas vertina tai, kad streiko kelią pasirinkę mokytojai svarsto grįžti į mokyklas
14:11
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako vertinantis tai, kad streiką reikalaudami spartesnio atlyginimų kėlimo pradėję mokytojai svarsto galimybę grįžti į mokyklas.
„Tie, kurie pasirinko streiko kelią, vertinu, kad pradeda galvoti, kad reikėtų grįžti į mokyklas, nes suprantam, kad kuo ilgiau streikas tęsis, tuo labiau ugdymo kokybė nukentės“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė G.Jakštas.
Ministras artojo, kad daugiau lėšų, nei kitąmet numatyta švietimui, jau nebus, ir esant tokiai situacijai streikas nebetenka prasmės.
„Dėl finansinių galimybių, jos yra (išnaudotos – BNS) maksimalios, suprantam, kad kitais metais daugiau lėšų nebus. Mano supratimu, streikas, kai pagrindinis keliamas tikslas yra darbo užmokesčio didinimas, tokiu tempu, kuriam tiesiog fiziškai nėra lėšų, tampa betiksliu“, – kalbėjo ministras.
Švietimui kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti 3,842 mlrd. eurų – papildomai 540 mln. eurų, palyginti su 3,3 mlrd. eurų finansavimu 2023-iaisiais. Didžiausia dalis augančių išlaidų tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui.
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.
LŠDPS toks variantas netenkina, dėl to keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų nuo rugsėjo pabaigos tęsia streiką, reikalaudami atlyginimus kelti dukart po 15 procentų: nuo sausio ir nuo rugsėjo.
Mokytojų eiseną vairuotojai palaiko garso signalais
14:01
Apie pusę dviejų mokytojų eisena Vilniuje pasiekė „Depo“ prekybos centrą, kur trumpam stabtelėjo laukdama norinčių prisijungti.
Pro šalį važiuojantys vairuotojai mokytojams reiškė palaikymą be perstojo spausdami garso signalus.
„Sudėtinga vien iš mokytojos atlyginimo išgyventi, turiu kitą darbą savaitgaliais“
13:33
Streikuojanti ir iš uostamiesčio į Vilnių per pedagogų protestą žygiuojanti Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytoja Erika Gaučiūtė sakė, kad žygyje dalyvauja nuo pradžių.
Esą, kai per dieną tekdavo įveikti 25-28 km, buvo komfortas. Kai 30-40 km, jau iššūkis.
Tačiau savaitgaliais ji palikdavo kolegas ir grįždavo namo.
„Kadangi sudėtinga vien iš mokytojos atlyginimo išgyventi, tai turiu kitą darbą savaitgaliais“, – aiškino jauna mokytoja.
E.Gaučiūtė tikino, kad nori grįžti dirbti į mokyklą.
„Žiauriai keista nebūti mokykloje, kai nėra mokiniams atostogų. Labai keista, kad mano auklėtiniai eina dabar į pamokas, jiems reikia auklėtojos, jie klausia manęs įvairių dalykų – aš nieko negaliu jums padėti, negaliu nieko atsakyti“, – kalbėjo ji.
A.Navickas: negalime nusileisti Vyriausybei
13:24
Iš Grigiškių į sostinės centrą žygiuojantis streikuojančios LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas sakė, kad nuotaikos labai geros.
Jis tikisi didelio mokytojų palaikymo ir prisijungiant prie eisenos, ir per vėliau Vinco Kudirkos aikštėje planuojamą mitingą.
„Tikimės, kad bus daug mokytojų ir Mokytojų namuose, kurie ateis tartis, kaip mes čia toliau tęsiame savo streiką. Nes tikrai matome, kad jungiasi ir kitų profesinių sąjungų nariai, ir apskritai mokytojai, kurie nepriklausė profesinėms sąjungoms.
Tikrai mes negalime nusileisti Vyriausybei, nes tuo mes tada įtvirtintumėme tokį netgi valstybingumo griovimą. Nes jeigu ministerija gali susitarti su profesinėmis sąjungomis, kurios niekam neatstovauja, ir sakyti, kad tai yra susitarimas su mokytojais arba deklaruoti klaidingus duomenis, sukurti penkmečių planus, kurie neatitinka realijų, ir sakyti, jog jau mes pasiekėme tikslų, tai apskritai demoralizuoja, griauna valstybę iš pamatų“, – kalbėjo LŠDPS vadovas.
A.Navickas aiškino, kad trečiadienį gali būti priimtas sprendimas, kad aktyvaus streiko veiksmai perkeliami į lapkričio 20 dieną.
Mat mokytojai nebus pajėgūs streikuoti tiek fiziškai, tiek emociškai, be to, yra ir vaikai, kuriuos reikia mokyti.
Anot profsąjungos lyderio, kol Seime vyks aktyvios diskusijos svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą, esą nėra didelio tikslo streikuoti, tai ir nelabai ką pakeistų.
Todėl, kaip minėjo, galvojama mokytojus sutelkti ir įtraukti lapkričio 20-ajai ir vėl aktyviai streikuoti išplečiant, padidinant streiko mastą.
„Tai yra tikrai prasminga. Ir jį tęsti maždaug iki biudžeto priėmimo gruodžio 5 dienos. Tada vėl mitinguoti prie Seimo. Tai yra toks projektuojamas planas.
Nežinau, ar mokytojai pritars. Galbūt dalis mokytojų norės ir toliau tęsti. Jie irgi turės tokią teisę – apskritai iš streiko nepasitraukti. Čia yra jų individualus sprendimas. Bet manome, kad optimaliausias sprendimas – organizacijos mastu visgi būtų daryti tam tikrą trumpą pertrauką, vėl perkrauti streiką ir jį išplėtus, padidinus, aktyvinti lapkričio 20 dieną“ – komentavo A.Navickas.
Eisenoje gali būti keli šimtai dalyvių
13:06
Streikuojančių mokytojų eisenoje, preliminariais duomenimis, gali būti keli šimtai pedagogų bei mokinių.
L.Bručkienė: švietimo problemos artėja prie labai pavojingos ribos
13:00
LŠDPS vicepirmininkė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė, trylika dienų nuo uostamiesčio keliavusi per Lietuvą į Vilnių, sakė, kad tikslas buvo informuoti, jog mokytojai yra pasiryžę ir gali peržengti savo galimybių ribas tam, kad ir politikus paskatintų peržengti tam tikras ribas – nustoti siųsti tam tikras žinutes, priešinti visuomenę bei pradėti realiai spręsti švietimo problemas, artėjančias prie labai pavojingos ribos.
Grigiškėse kalbinta L.Bručkienė dar negalėjo pasakyti, ar mokytojai nuspręs stabdyti streiką.
Anot jos, yra demokratija ir LŠDPS nutars, ką daryti toliau.
Per kelias streiko savaites su ŠMSM nepavykus rasti sutarimo, mokytoja teigė, kad politikai turėtų pasižiūrėti į mokytojus, peržengusius savo galimybių ribas, išdrįsusius žengti ten, kur nėra žengę.
Pats didžiausias žygio per Lietuvą iššūkis, kaip aiškino mokytoja iš Klaipėdos, buvo eiti tiek laiko ir tokius atstumus.
„Iššūkis buvo – ar patikės manimi žmonės ir ar eis iš paskos, ar man teks Vilnių pasiekti vienai tamsoje, liūtyje ir liūdnai, kad taip įvyko, kaip įvyko“, – įspūdžiais dalijosi ji.
Streikuojantys mokytojai iš Klaipėdos, kaip nurodė L.Bručkienė, ėjo ir per liūtį, ir dvi dienas turėjo įveikti po 40 km.
„Ir neatbaidė. Ir tai labai džiugu“, – kalbėjo ji.
Nei premjerės, nei ministro planuose susitikimo su mokytojais nėra
12:46
Mokytojų streiko pradžioje švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas aktyviai susitikinėjo su protestuojančiais mokytojais V.Kudirkos aikštėje, tačiau šiandien jo darbotvarkėje susitikimo su mokytojais nėra. Susitikti su mokytojais neplanuoja ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Vietoj to Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė 13 val. rengia spaudos konferenciją „Kur keliauja švietimo lėšos“.
Tauragės rajono mokytojai irgi vyksta į mitingą
12:15
Dalis rugsėjo pabaigoje streiką pradėjusių Tauragės rajono mokytojų jau grįžo dirbti, bet ketvirtadienį dalis mokytojų vyksta į Vilnių ir prisijungs prie ten streikuojančių mokytojų, praneša taurageszinios.lt. Streikavusių mokytojų nuomone, streikas sutelkė mokyklos bendruomenę, išjudino ir nemažą dalį visuomenės.
Eisena jau pajudėjo į Vilnių
12:09
Iš toliausiai – Klaipėdos – į Vilnių žygiuojantys mokytojai trečiadienio vakarą pasiekė Grigiškes.
Iš čia ketvirtadienio vidurdienį patraukė sostinės centro link. Eisenoje su mokytojais žygiuoja ir daug mokinių.
Tikimasi, kad Vinco Kudirkos aikštėje jie pasirodys apie 16 val. Čia vyks didysis mitingas.
Vėliau pedagogai rinksis Mokytojų namuose, kur spręs, ar iki kitų metų valstybės biudžeto svarstymo Seime stabdyti streiką.
Alytuje pradinukams pamokų nebus: visi išvyko į mitingą
11:46
„Informuoju, jog spalio 12 dieną bus stabdomas pradinio ugdymo procesas, nes visi pradinio ugdymo mokytojai streikuos, keliaus į mitingą Vilniuje“, – į tėvus kreipėsi viena iš didžiausių, daugiausiai mokinių turinčių Alytaus miesto švietimo įstaigų, tačiau tą streikuos daugelis pedagogų, praneša alytausgidas.lt.
Ketvirtadienį pamokos nevyks daugelyje Dzūkijos sostinės švietimo įstaigų, tačiau, jeigu tėvai, artimieji tądien neturės bus galimybės užtikrinti vaikų priežiūros, 1-4 klasių mokiniams bus galima ateiti į mokyklą ir čia laiką leisti iki tėvų nurodytos valandos. Spalio 12 d. į mokyklas atvyksiančių pradinukų priežiūrą vykdys mokytojų padėjėjos ir pailgintų grupių auklėtojos.
Ugdymo procesas 5-8 klasių mokiniams ir toliau bus organizuojamas nuotoliniu būdu iki spalio 13 dienos, penktadienio, įskaitytinai.
Iki spalio 12-osios mitingo Vilniuje Alytaus mieste streikavo šiek tiek daugiau nei 200 pedagogų, šįkart protestuojančių skaičius turėtų būti šiais mokslo metais didžiausias.
Netrukus prasidės mokytojų eisena
11:38
Trečiadienio vakarą iš Klaipėdos pėsčiomis ėję mokytojai pasiekė Grigiškes.
Ketvirtadienį pailsėję mokytojai išeis iš Grigiškių „Šviesos” gimnazijos kiemo apie vidurdienį.
Jie į Vilniaus centrą ketina eiti pro „Maximos“ bazę, „Depo“ prekybos centrą, „Lidl“ prekybos centrą Sausio 13 gatvėje, Jasinskio gatvę. Planuojama, kad eisena V.Kudirkos aikštę pasieks apie 16 val. Eismas gatvėse neturėtų būti stabdomas, nes mokytojai turėtų eiti šalikele ir šaligatviais.
Vilniaus V. Kudirkos aikštėje 16 val. prasidės mokytojų mitingas ,,Streiko kelias”.
Po mitingo, apie 17. 30 val., mokytojai kviečiami į Mokytojų namus tolesnės streiko eigos aptarimui.
Į Vilnių, V. Kudirkos aikštę, atėjo mokytojai iš Klaipėdos. Jie keliavo 13 dienų, kelyje praleido 91 valandas, nuėjo 352 km, pranešama streiką paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos tinklalapyje.
-
G.Jakštas po susitikimo su A.Navicku: ką galėjome, viską davėme
-
Nesutarusi su ministerija, A.Navicko profesinė sąjunga derybas planuoja perkelti į Seimą
-
V.Čmilytė-Nielsen nemato galimybių sparčiau didinti mokytojų atlyginimų
-
A. Navicko profsąjunga ketvirtadienį spręs, ar stabdyti streiką iki lapkričio pabaigos
Streikuojanti Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nerado bendros kalbos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Profsąjungos vadovas sakė besitikintis parlamento palaikymo derybose – dėl to antradienį susitiko su penkiomis Seimo frakcijomis.
Opoziciniai socialdemokratai antradienį pranešė registravę siūlymą biudžetui mokytojams kitąmet atlyginimus kelti pagal A.Navicko profesinės sąjungos siekį – dukart po 15 procentų: nuo sausio ir nuo rugsėjo. Tam panaudoti siūloma dėl nenumatytų aplinkybių nepanaudotus asignavimus arba skolintas lėšas.
Pasak A.Navicko, jei vis tik iki biudžeto priėmimo, kuris numatytas gruodžio 5-ąją, nebūtų susitarta, tektų konstatuoti, kad derybos su šia Vyriausybe nepavyko. Jis sako, kad kas neaišku ir tai, ar tuomet pedagogai streikuotų toliau.
Vyriausybė biudžetą Seimui pateikė antradienį, po pateikimo daroma dviejų savaičių pertrauka, kol jį svarsto Seimo komitetai. Numatyta, kad pirmasis biudžeto svarstymas vyks lapkričio 14-ąją, antrasis – lapkričio 23-ąją, o jį priimti ketinama iki gruodžio 5-ąją.
„Labiausiai tikėtina, kad tada derybas pradėtume su nauja Vyriausybe, jei su šita nepavyktų susitarti“, – tvirtino profsąjungos vadovas.
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.
LŠDPS tai netenkina, dėl to keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų jau daugiau nei savaitę tęsia streiką – jis planuotas mėnesį, toliau tęsiant derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Anksčiau A. Navickas yra sakęs, kad minimali riba, kiek galėtų nusileisti streikuojantys pedagogai, yra 15 proc. algų didinimas nuo sausio ir 15 proc. nuo rugsėjo.
ŠMSM kartoja neturinti finansinių galimybių pasiūlyti daugiau.
Tuo metu keturios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos praėjusią savaitę su ŠMSM sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.
