Pirmasis darželis, kuriame ketinama įdiegti tokią naujovę, bus naujasis Santariškių vaikų lopšelis-darželis, kuris dar tik statomas. Jį pabaigti numatoma iki metų pabaigos, galbūt jau lapkritį ar gruodžio pradžioje.
„Keisime bendrai grupių sampratą. Iki šiol mūsų darželiuose buvo daug skirtingų grupių pagal skirtingą amžių. Ateityje norime pereiti, kad būtų tik lopšelinukai ir darželinukai, nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 5 metų.
Santariškėse vaikai jau bus priimami į tokias dvi grupes. Iki šiol grupių būdavo gerokai daugiau. Bus paprastesnė tvarka tėvams, o vaikams – geriau. Ateityje, manau, visuose darželiuose pereisime prie tokių grupių formavimo principų“, – teigė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Ateityje norime pereiti, kad būtų tik lopšelinukai ir darželinukai, tai yra nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 5 metų. Santariškėse vaikai jau bus priimami į tokias dvi grupes. Bus paprastesnė tvarka tėvams, o vaikams – geriau. Ateityje, manau, visuose darželiuose pereisime prie tokių grupių formavimo principų, – teigė Artūras Zuokas.
Anot mero, dabartinė tvarka kelia daug painiavos ir reikalauja papildomų išlaidų, kai grupės formuojamos vaikams pagal jų amžių. Tokia sistema, mero teigimu, nėra savivaldybės išradimas – darželiuose tokių grupių tikrai galima rasti, ypač privačiuose.
Taip pat meras teigė pastebintis, kad anksčiau tėvai mieliau leisdavo savo atžalas nuo 2 ar net 3 metų į darželius, o šiemet jau ieško galimybių tai padaryti, kai vaikas sulaukia vos metų ar pusantrų.
„Suprantame, kodėl taip yra – pagal priimtus įstatymus antraisiais metais motinystės išmokos sumažintos iki 40 proc., suteikta teisė tėvams dirbti. Tad tėvai jau antraisiais vaiko metais nori eiti dirbti, todėl labai padidėjo tokio amžiaus vaikų grupių poreikis“, – sakė A.Zuokas.
Miesto savivaldybė tvirtina, kad pastaraisiais metais vietų darželiuose skaičius padidėjo net 3 tūkstančiais. Bet eilėse vis tiek dar laukia apie 700-800 tėvų, norinčių savo atžalas matyti valstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Paklaustas, ką galėtų jiems patarti, A.Zuokas pasiūlė tai spręsti šeimose – esą galbūt mama bent iki dvejų metų galėtų vaiką auginti namuose, padėtų seneliai ar imamasi skandinaviško pavyzdžio, kai viename kvartale, bendruomenėje gyvenančios mamos savo vaikus palieka vienos kurios nors namuose. Lieka ir privatūs darželiai bei auklės.
Nepamiršo meras ir dar kartą priminti, kad Vilnius yra skriaudžiamas skirstant gyventojų pajamų mokestį. 2013 metais Vilniuje sumokėta beveik 2 mlrd. Lt GPM, bet sostinei liko tik 19 proc. šios sumos – 360 mln. Lt, nors proporcingai priklausytų gerokai daugiau.
„Galime džiaugtis, kad Vilnius auga, gyventojų daugėja, gimstamumas didėja, bet tą turėtų matyti ir vilniečių pinigus skirstantis Seimas“, – įsitikinęs A.Zuokas.
Pastaruoju metu vilniečiai piktintasi ir tuo, kad Vilniaus vaikų darželiuose naikinamos sporto salės, jų vietoje įrengiant naujas grupes vaikams. Tačiau A.Zuokas tvirtina, kad tai daroma ne iš gero gyvenimo – statyti naujus darželius neužtenka lėšų, tad tenka bandyti plėstis esamose patalpose. Be to, anot jo, vaikų fizinis ugdymas čia nenukentės – darželiai turi aktų sales, skirtas ir sportui. O dabar naikinamos erdvės buvo įrengtos tais laikais, kai darželiuose trūko vaikų.
Iš vaikų darželių šiemet ketinama iškelti ir 16 ikimokyklinio ugdymo grupių, jos kursis mokyklose. Tiesa, dalis tokiais pokyčiais nepatenkintų tėvų sprendimą apskundė teismui, procesai dar nėra pasibaigę.
