Sekmadienį į Vilnių atvykusius 180 keleivių iš Kijevo ukrainiečius pasitiko Vilniaus miesto savivaldybės ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai.
Nuo sekmadienio visi Ukrainos piliečiai, įskaitant gyvenančius laikinai okupuotų Krymo ir rytų Ukrainos sričių teritorijose, turintys biometrinius pasus, gali be vizų keliauti į 26 ES šalis (išskyrus Didžiąją Britaniją ir Airiją) bei 4 asocijuotas Šengeno erdvės valstybes (Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją) trumpalaikėms (iki 90 dienų trukmės 180 dienų laikotarpyje) kelionėms, skirtoms verslo reikalų, turizmo, šeimos, kultūros, sporto renginiams, trumpoms studijoms, mokymams, gydymuisi ar pan. tikslais.
Bilietus išgraibstė per 9 minutes
Ukrainietė Tatjana 15min apgailestavo, kad sekmadienį Vilniuje oras gana prastas, tačiau ji vylėsi, kad tai kelionės nesugadins. Nors Tatjana Lietuvoje yra pirmą kartą, ji teigė iš draugų girdėjusi pagyrų lietuviškai virtuvei, ypač – cepelinams.
„Be to, pas jus labai populiaru poilsiauti užmiestyje. Gražūs miškai, švarus oras. Geras toks poilsis. Šiandien vyksime į ekskursiją po miestą, tačiau ateityje tikiuosi atvykti ir pailsėti pas jus užmiestyje“, – teigė mergina.
Vilniuje pirmą kartą besilankanti Darija teigė, kad įsigaliojęs bevizis režimas jai reiškia daugiau kelionių. „Bus gerokai lengviau, nei buvo anksčiau. Nežinau, ar dar keliausiu į Vilnių – šiandien susidarysiu įspūdį apie jį, jei miestas man patiks, būtinai vyksiu dar“, – teigė ji.
Mergina teigė bilietą į Vilnių vienai dienai pirkusi už 30 eurų, į šią sumą įeina maitinimas, ekskursija ir kitos išlaidos. Anot jos, bilietai buvo išgraibyti per 9 minutes. „Manau, jog tai parodo, kaip mes to laukėme“, – pabrėžė ji.
„Nuostabi galimybė, nereikia važinėti po vizų išdavimo vietas, tiesiog nusiperki bilietus – ir skrendi“, – atsivėrusia galimybe keliauti džiaugėsi pirmą kartą į Vilnių atvykusi ukrainietė Lena. Mūsų sostinėje ji teigė labiausiai norinti pamatyti senamiestį.
Ukrainos ambasadorius: tai svarbu mums, bet taip pat – ir jums
Pasveikinti keleivių į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atvykęs Ukrainos ambasadorius V.Jacenkivskis žurnalistams sakė, kad atsivėrusios sienos ukrainiečiams reiškia labai daug – kad Ukraina yra europietiška šalis.
„Tai yra Europa ir Ukraina yra Europa – visada buvo, visada bus. Tai taip pat yra įrodymas, kad ukrainiečiai ne tik kovoja už bendras vertybes, bet atsigabena jas į tas vietas, kur yra gerbiamas žmonių orumas. Tai – aiškus signalas, kad Ukraina yra laukiama Europoje ir Europa laukia Ukrainos“, – pabrėžė jis.
Anot ambasadoriaus, pažymint bevizio režimo pradžią nuspręsta pirmiausiai skristi į dvi Europos sostines – Vilnių ir Briuselį.
V.Jacenkivskis pabrėžė, kad Lietuvos ir Ukrainos santykių negalima vadinti strategine partneryste, tai – labiau strateginė brolystė.
„Ukrainiečiai jau žino, ką reiškia „ačiū“, „ačiū Lietuva“, ką reiškia „kartu – iki pergalės“. Tai labai svarbu mums, bet taip pat – ir jums“, – kalbėjo ambasadorius.
Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius teigė, kad šis įvykis – tikrai istorinis: „Jis yra užtarnautas Ukrainos žmonių.“
Jo teigimu, Vilnius pasirinktas neatsitiktinai, nes Lietuva visada rėmė Ukrainos siekius, palaikė Ukrainos eurointegracijos kelią: „Tad labai simboliška, kad būtent Vilniuje šiandien leidžiasi vienas iš pirmųjų bevizių lėktuvų. Tai yra didžiulis Ukrainos ir Lietuvos santykių šiltumo, bičiulystės, partnerystės ir bendrų tikslų ženklas.“
URM viceministras Darius Skusevičius sakė, kad ši diena svarbi kaip Ukrainos suartėjimo su ES simbolis. „Tai dar kartą parodo jų apsisprendimą eiti europiniu keliu“, – sakė jis.
Viceministro teigimu, Ukraina vykdo daug reformų, tai yra skausmingas kelias, tuo metu dabartinių sprendimų rezultatai pasimato ne iškart: „O čia yra tas žingsnis, kurį žmonės pajunta iškart.“
D.Skusevičius sakė, kad Lietuvos ambasada Ukrainoje per metus išduoda apie 100 tūkst. vizų, šiemet jų jau išduoti 45 tūkst., tuo metu tikėtina, kad bevizis režimas dar labiau paskatins vykti į Lietuvą.
„Skaičiai dideli, tad dabar, kai nereikės jokių popierių pildyti, tiesa, yra reikalavimai – įrodyti, kad turėsi kur apsistoti, kad turi lėšų, bet tai ženkliai supaprastins – turi biometrinį pasą ir keliauji“, – teigė jis.
Viceministras vylėsi, kad atvykstantiems ukrainiečiams Lietuva yra paskutinė stotelė, nes Lietuvos ambasada išduoda Šengeno vizas, kurios galioja ir kitose šalyse. „Aš manau, kad dabar daugybė žmonių vyksta į Lietuvą kaip į tikslą. Lygiai taip pat ir lietuviai – iš pažįstamų girdžiu apie suintensyvėjusį vykimą į Ukrainą vienai ar dviem dienom“, – kalbėjo viceministras.
P.Porošenka: Lik sveika, nepraustoji Rusija
Sekmadienio naktį tūkstančiai ukrainiečių susirinko Europos aikštėje, Kijeve, pažymėti bevizio režimo pradžios. Susirinkusieji kartu skaičiavo sekundes iki vidurnakčio, kuomet stojo birželio 11-oji, bevizio režimo įsigaliojimo diena.
Kaip rašo „Kyiv Post“, žmones aikštėje sveikino Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
„Mes, ukrainiečiai ir visa Ukraina, įžengiame į naują erą. Šis įvykis simbolizuoja paskutinį mūsų valstybės išsiveržimą iš Rusijos imperijos. Lik sveika, nepraustoji Rusija, vergų šalie, ponų šalie, ir jūs, mėlynieji mundurai, ir tu, jiems atsidavusi tauta“, – citavo Michailo Lermontovo eiles Ukrainos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad gana simboliška, jog bevizis režimas įsigalioja prieš didelę šventę Rusijoje – birželio 12-ąją švenčiamą Rusijos dieną.
Ukraina atliko namų darbus
Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM), nuo 2010 m. Ukraina nuosekliai įgyvendino taip vadinamąjį Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą tam, kad už migraciją atsakingos institucijos dirbtų sklandžiai, kad būtų užtikrintas sėkmingas ES bendradarbiavimas su Ukrainos teisėsaugos ir migracijos institucijomis.
Per šį laiką Ukraina įgyvendino visus jai keltus reikalavimus tokiose srityse kaip dokumentų apsauga, integruotas sienų valdymas, kova su organizuotu nusikalstamumu, migracijos valdymas, teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, prekyba žmonėmis ir daugelyje kitų. Savo ruožtu ES nuolat vertino Ukrainos atliktą pažangą, teikė ataskaitas ir reikalingas rekomendacijas.
Savo ruožtu ES nuolat vertino Ukrainos atliktą pažangą, teikė ataskaitas ir reikalingas rekomendacijas.
2015 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija paskelbė šeštąją ir paskutinę Ukrainos VLAP įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Joje pažymėta, kad Ukraina įgyvendino visus VLAP iškeltus kriterijus.
Svarbu paminėti ir tai, kad ir kitos Lietuvai ir lietuviams svarbios šalies Gruzijos piliečiams šių metų kovo mėnesį taip pat buvo suteiktas bevizis režimas į Šengeno erdvės valstybes.
Bevizio režimo sąlygos, rizikų suvaldymas
Šiandieninė padėtis Europoje yra rimta ir svarbu imtis visų reikalingų priemonių jai spręsti.
Tačiau URM pabrėžia, kad bevizio režimo suteikimas Ukrainai ir Gruzijai negali būti niekaip siejamas su šiais migracijos iššūkiais. Be to, žinoma, galioja tam tikros taisyklės ir reguliavimai, tam, kad būtų išvengta bet kokių galimų problemų, įsigaliojus beviziam režimui.
Visų pirma, bevizis režimas nesuteikia besąlyginės teisės atvykti į ES valstybę. ES narė gali atsisakyti įsileisti pilietį, jei jis, pavyzdžiui, neturi reikalingų dokumentų, negali pagrįsti savo kelionės tikslo ar to, kad turi pakankamai lėšų savo vizitui. Taip pat šalis narė gali neįsileisti tokio piliečio, kuris bet kurioje kitoje šalyje dėl įvairių priežasčių laikomas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai.
Antra, bevizis režimas jokiu būdu nesuteikia Ukrainos piliečiams teisės dirbti, jis galios tik trumpalaikėms kelionėms. ES šalių institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir bet kokie „piknaudžiautojai“, mėginsiantys likti ilgiau ES, bus greitai susekti ir grąžinti į Ukrainą.
Trečia, kartu su beviziu režimu įsigaliojo ir taip vadinamas sustiprintas suspendavimo mechanizmas, numatantis, kad kilus rimtoms problemoms, bevizis režimo veikimas laikinai būtų pristabdytas. Tačiau Lietuva, matydama kaip ilgai ir atsakingai šiam procesui ruošėsi Ukraina ir Gruzija, neabejoja, kad nebus jokio pagrindo suspenduoti bevizį režimą šių šalių atžvilgiu.
