Aukų atminimą pagerbė ir Vyriausybės nariai, Vilniaus savivaldybės atstovai, kiti politikai, visuomenės veikėjai.
Odontologo asistente dirbanti Asta Krušnauskienė, 1991-ųjų įvykius stebėjusi 12-metės akimis, sako, kad Sausio 13-osios išvakarėse nebuvo jokių būsimos kruvinos agresijos ženklų.
„Prisimenu, kad ryte buvome su tėvais – vaikščiojome aplink bokštą. Buvo šalta, buvo sniego, buvo ramu ramu. Kareiviai savanoriai viduje gulėjo, ilsėjosi. Tačiau tą naktį prabudau nuo labai didelio triukšmo – pro mūsų namus Laisvės prospekte važiavo tankai. Liko labai didelė baimė. Mes ateiname čia pagerbti žuvusių už Lietuvos laisvę“, – BNS teigė moteris.
„Esame užaugę laisvoje Lietuvoje, todėl kiekvienais metais norisi padėkoti tiems žmonėms, kurie dėl mūsų kovojo, kad mes taip išaugome“, – teigė ir administratorė Margarita Barvydienė, prie televizijos bokšto atvykusi su vyru.
Sausio 13-ąją prie televizijos bokšto taip pat budėjęs astrofizikas, šiuo metu pensininkas Jokūbas Sūdžius, sako grįžtantis čia kasmet, norėdamas prisiminti 1991-ųjų įvykius, išreikšti dėkingumą žuvusiems.
„Pačių fatališkų įvykių nemačiau, bet buvau bokšto aplinkoje. Stebėjome, laukėme, kuo visa tai baigsis, buvo ne tiek baimės, kiek nerimo, kas bus toliau. Nebuvo beviltiškos situacijos nuojautų, tik nebuvo aišku, kiek ilgai užtruks, kada mes pasieksime visišką nepriklausomybę“, – BNS kalbėjo vyras.
Atminimo laužai taip pat uždegti prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, šeštadienio pavakarę sužibs ir Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.