Aplinkos apsaugos agentūra BNS informavo, jog lapkričio 9–14 dienomis Vilniuje fiksuota žema arba vidutinė teršalų koncentracija.
Vis dėlto, pasak agentūros, labiau atšalus orams ir aktyviau gaminant šilumą įmonėse bei privačiuose namuose praėjusią naktį Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje išaugo kietųjų dalelių koncentracija, tačiau paros normos nebuvo viršytos.
Pasak VŠT, mazutas pradėtas naudoti lapkričio 9 dieną, išaugus šilumos poreikiui ir nukritus oro temperatūrai. Tolesnis šio kuro poreikis priklausys nuo to, kaip veiks biokurą kūrenantys nepriklausomi šilumos gamintojai, panešė įmonė.
Anksčiau įmonė skelbė, jog jog mažasieris mazutas galėtų būti deginamas oro temperatūrai nukritus iki 8 laipsnių bei veikiant visiems šilumos punktams pastatuose, o jei sutriktų nepriklausomų gamintojų veikla – ir esant aukštesnei temperatūrai.
Degindama mazutą įmonė žada nuolat stebėti triukšmo ir oro taršą bei greitai reaguoti į gyventojų pastebėjimus.
Ruošiantis deginti mazutą Vilniaus savivaldybė anksčiau paskelbė ekstremaliąją situaciją, todėl VŠT nereikėjo prašyti Aplinkos apsaugos agentūros leidimo jį deginti.
Penktadalis šilumos gamybai sostinei reikalingo mazuto Klaipėdos uostą pasiekė spalio pradžioje – jį VŠT įsigijo iš žaliavų prekybos grupės „Glencore“ Jungtinės Karalystės padalinio „Glencore Energy“.
VŠT komunikacijos vadovė Monika Merkytė BNS teigė, jog įmonė su potencialiu tiekėju dabar derina sutarties sąlygas dėl likusios mazuto dalies įsigijimo. Pasak jo, šią savaitę sutarčiai turėtų pritarti VŠT valdyba, o ją pasirašyti tikimasi artimiausiu metu.
VŠT pateiktais preliminariais skaičiavimais, ateinantį šildymo sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro turėtų sudaryti biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 7 proc. – gamtinės dujos, 36 proc. – mažasieris mazutas, 1 proc. – dyzelinas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, lapkritį, palyginti su spaliu, šilumos kaina Vilniuje sumažėjo 1,5 proc. iki 8,77 cento.