Pirmadienio rytą Vilniaus mieste vis dar buvo tokių potvynių zonų. Užlietos tebebuvo Varnės ir Saldenės g., K.Bizausko ir M.Reinio g., M.Lietuvio ir Šventeliškių g. sankirtos, A.Jurašaičio g., Dūmų, J.K.Chodkevičiaus gatvių dalis.
M.Lietuvio gatvėje vandens tiek, kad nei eiti, nei važiuoti ta atkarpa nesinori. Tyvuliuojantis vanduo ir purvynas čia nė iš tolo neprimena sostinės gatvės. Tačiau vietiniams važinėti tenka ir su šia problema jie susiduria ne pirmi metai.
J.K.Chodkevičiaus gatvėje purvyno nėra, tačiau asfaltuota ir trinkelėmis išklota gatvė – po vandeniu. Apsemti ir kai kurie įvažiavimai į kiemus.
Užkemša net padangos
Praėjusią savaitę „Grindos“ darbininkams teko skubėti į Naująją Vilnią, kur Pramonės ir Linksmosios gatvių sankryžoje automobiliams kilo sunkumų. Užsikimšus šalia tekančio upelio pralaidai, susikaupęs vanduo pasipylė ant gatvės. Pralaida valyta sunkiąja technika, tad po truputį leista vanduo slūgo, leista važiuoti iš pradžių viešajam transportui, paskui ir visiems automobiliams.
O pralaidą užkimšo ne tik gamtinės šiukšlės – pernykščiai lapai, šakos, tačiau ir žmonių ne vietoje išmesti daiktai. Tarkim, čia rasta padanga.
„Nors kovas ne už kalnų (kalendorinis pavasaris prasidės už 10 dienų), jau dabar galime pajusti pirmuosius jo ženklus – kylančią oro temperatūrą, dažnesnį ir gausesnį lietų. Atrodytų, smagu, juk žiema baigiasi, tačiau pereinamasis laikotarpis yra itin sudėtingas susisiekimo infrastruktūrą mieste prižiūrinčioms įmonėms.
Intensyviai lyjant sniegas sparčiai tirpsta (o žemė dar giliai įšalusi). Lietaus ir tirpsmo vanduo negali susigerti į žemę. To pasekmė – gatvių, kuriose nėra paviršinių nuotekų tinklų, žemumose susidarantys „ežerai“.
Kita pavasario „bėdutė“ – upelių pralaidos po keliais užsineša šakomis (ar net išmestomis padangomis), susigrūdusiomis ledo lytimis ir kitais nešmenimis. Susiformuoja patvanka, kuri pratrūksta žemiausioje vietoje, vanduo užlieja kelius ir gatves, gyventojų kiemus ir rūsius.
Tą puikiai iliustruoja šios nakties situacija Pramonės ir Linksmosios g. sankryžoje, kur užsikimšus šalia tekančio upelio pralaidai, visas susikaupęs vanduo užpylė gatvę ir kelioms valandoms apsunkino eismą“, – feisbuke skelbė penktadienį „Grinda“, primindama, kad pastebėjus besikaupiantį vandenį Vilniaus mieste reikėtų informuoti telefonu 1355.
Pirmadienį miesto gatves prižiūrinti bendrovė toliau dirbo įvairiose miesto vietose. Kaip pastebima, problemos kyla ten, kur nėra paviršinių nuotekų tinklų. Jeigu lietaus nuotekynas įrengtas, iš esmės su situacija susitvarkoma kur kas lengviau.
„Bendorėlių jūra“ nuseko
Savą „Bendorėlių jūrą“ jau ne pirmą mėnesį turi Vilniaus rajono Bendorių gyventojai. Vanduo čia tai nuslūgsta, tai vėl pakyla, tačiau praėjusią savaitę jo būdavo ir apie metrą.
Kaip skelbė LNK žinios, vietos gyventojai neslėpė nevilties, nes kur kreipėsi, visur girdėjo vieną atsakymą – kaltas kažkas kitas. Vilniaus rajono savivaldybė metų pradžioje čia siuntusi savo techniką ir pumpavusi vandenį, taip pat kartoja, kad šitas kelias įrengtas privačiame sklype ir privačiomis lėšomis. Tad savininkai ir turėtų rūpintis juo.
Pastarieji yra Bendorėlių asociacija ir UAB „Rosado“. Pastarosios bendrovės atstovai sako, kad, nors gyventojai kaltina teritorijos vystytojus, kaltė turėtų kristi ant Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kuri esą tvarkydama Senąjį Ukmergės plentą netinkamai padarė lietaus nuotekų nuvedimą.
Vis dėlto pirmadienį gyventojai jau galėjo atsikvėpti lengviau – popiet vandens ant kelio nebebuvo, jį siurbianti mašina tebestovėjo.
Apsemtos ir Neries krantinės
Vilniečiai pastebėjo, kad pakilęs vandens lygis ir Neryje – apsemtos krantinės. Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kol kas įspėjimų dėl pavojaus sostinėje neskelbia.
Pagal meteo.lt skelbiamą žemėlapį, šiuo metu geltona spalva, kai vandens lygi pavojingas – vanduo išsilieja iš vagos, apsemia paupio pievas ir žemesnes vietas, nepadarydamas žalos gyventojams ir turtui, pažymėtos keturios savivaldybės: Kelmės, Kretingos, Radviliškio ir Mažeikių rajonų.
Klaipėdos, Šilutės rajonų ir Pagėgių savivaldybės priskirtos oranžinei zonai, kur vandens lygis kai kur pasiekęs stichinę ribą, kai upių vanduo apsemia sausumos dalį, pastatus, gamybos ir infrastruktūros objektus, bet pavojaus žmonių gyvybei nėra.
„Tikras vandens pavasaris“
Meteo.lt feisbuke rašo, kad „Lietuvoje – tikras vandens pavasaris“.
„Per 5 praėjusias paras dalyje šalies iškrito beveik viso arba viso mėnesio kritulių norma. Daugiausia kritulių (52–66 mm) išmatuota Rietavo, Laukuvos, Plungės, Kretingos, Telšių, Vėžaičių, Skuodo ir Tauragės apylinkėse.
Gausūs krituliai, ledo ir sniego tirpimo vanduo vos per keletą dienų stipriai pakėlė vandens lygį upėse, upeliuose ir net ežeruose“, – rašo meteo.lt.
Hidrologai įspėja, kad jau pirmadienį Minijoje ties Priekule (565 cm) bei Gėgėje ties Plaškiais (449 cm) pasiektas stichinis vandens lygis. Stichinis vandens lygis taip pat stebimas Leitėje ties Kūlynais (277 cm) bei Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (315 cm).
Pavojingi vandens lygiai yra pasiekti Nemune ties Panemune, Lėvens upėje ties Kupiškiu, Mūšoje ties Žilpamūšiais, Ventoje, Dubysoje, Minijoje ir dar keliose upėse.
„Artimiausią parą prognozuojami vėjuoti su krituliais orai. Daugelyje upių numatomas vandens lygio kilimas“, – įspėjama.
Klaipėdos universiteto mokslininkai įspėja dėl pavojaus ir Klaipėdos mieste. Pirmadienį-antradienį vandens lygis Baltijos jūroje gali pakilti dar 20 cm lyginant su šeštadienio verte ir pasiekti +80 cm. Tad Klaipėdos senamiesčio gyventojams siūloma neskubėti slėpti guminių batų, o žmonėms, gyvenantiems prie su Baltijos jūra susisiekiančių vandens telkinių, rūsiuose nelaikyti vertingų daiktų.
Kyla vandens lygis ir Kaune – tiek Neris, tiek Nemunas gerokai patvinę.
