Dar prieš dvišalį susitikimą skelbta, kad premjerai aptars elektros tinklų su Europa sinchronizavimo projektą, europinės infrastruktūros projektų „Via Baltica“, „Rail Baltica“, dujų jungties su Lenkija (GIPL) įgyvendinimą.
Daug bendrų interesų
„Labai vertinu galimybę šiandien susitikti ir aptarti abiem pusėms svarbius klausimus. Tikiuosi, kad šis vizitas dar labiau suaktyvins dvišalius santykius. Lenkija yra mūsų kaimynė ir ypač svarbi partnerė.
Mus sieja istorinė patirtis ir daugybė bendrų uždavinių ir interesų“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Lietuvos premjeras pasidžiaugė, kad prekybos srautai tarp abiejų valstybių toliau auga, o lenkų energetikos bendrovės „PNK Orlen“ investicijas Lietuvoje pavadino labai svarbiomis „ne tik ekonominiu, bet ir energetinio saugumo aspektu“.
S.Skvernelis priminė pernykštį „PNK Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo buvo užbaigti bendrovių nesutarimai dėl krovinių perdavimo tarifų ir susidariusių tarpusavio skolų.
„Negaliu nepaminėti bendradarbiavimo energetikos srityje. Labai vertiname Lenkijos pozicijos nepirkti elektros iš nesaugios Astravo elektrinės“, – pridūrė Lietuvos vyriausybės vadovas.
S.Skvernelis, taip pat pasidžiaugė bendradarbiavimu gynybos ir saugumo srityje: „Esame dėkingi Lenkijai už reikšmingą indėlį, užtikrinantį regiono saugumą. Turime daug bendrų interesų. Situacija regione įpareigoja kartu planuoti regioninę gynybą, ypač oro gynybos srityje.“
Be kita ko, Lietuvos premjeras sakė, jog tikisi matyti baigtą greitkelį Varšuva–Kaunas 2023 metais, o Lietuva dar yra suinteresuota kelto tarp Klaipėdos ir Lenkijos uostamiesčio Ščecino atidarymu.
Draugiška nuotaika
Apie oro gynybą užsiminė ir M.Morawieckis, kuris Lietuvą pavadino svarbia strategine Lenkijos partnere, ypač atsižvelgiant į rytinę kaimynę Rusijoje: „Gynybos klausimai abiem šalims yra labai svarbūs.“
„Dėkoju už širdingą priėmimą. Mūsų bendradarbiavimas daugelyje sričių – energetikos, verslo, mokslo, kultūros – vyksta labai gerai.
Mums taip pat svarbūs energetiniai projektai, taip pat – dujotiekio projektai“, – kalbėjo Lenkijos ministras pirmininkas.
Iš Vyriausybės salės, kurioje vyko susitikimas, iš pradžių šypsodamiesi išėjo krūva abiejų šalių žemesnio rango tarnautojų – S.Skvernelis ir M.Morawieckis pasiliko visiškai privačiam kelių minučių pokalbiui.
O pasirašyti dokumentų abu premjerai nužingsniavo kaip geri draugai – S.Skvernelis kažką linksmai ir lenkiškai aiškino kolegai iš Lenkijos, kuris ministro pirmininko poste pernai gruodį pakeitė Beatą Szydlo.
Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų. Lenkija pastaruosius penkerius metus buvo įšaldžiusi aukščiausio lygio vizitus į Vilnių, kaltindama Lietuvą dėl lenkų tautinės bendrijos padėties. Lietuvos Vyriausybė daugumą priekaištų atmetė.
Pastaraisiais metais stebimas dvišalių santykių atšilimas – pernai rugsėjį Lietuvoje apsilankė Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis, o šių metų vasarį – šalies prezidentas Andrzejus Duda. Kovo pradžioje Lenkijoje lankėsi Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Šilčiau apie tautines mažumas kalbėta ir penktadienį, o S.Skvernelis priminė, kad jau šių metų gegužę ketinama pradėti Lenkijos televizijos kanalų transliacijas Pietryčių Lietuvos gyventojams. Tokių kanalų esą turėtų būti penki.
„Reikiamą dėmesį skiriame ir skirsime tautinių mažumų temai. Jie yra mūsų šalių piliečiai. Šie klausimai reikalauja bendro abiejų šalių vyriausybių dėmesio. Esame suinteresuoti atviru dialogu ir pasirengę geranoriškai spręsti šiuos klausimus“, – tvirtino S.Skvernelis.
Tiesa, M.Morawieckis tiesiog pasakė: „Kalbėjomės apie lenkų, gyvenančių Lietuvoje, padėties pagerinimą.“
Lietuva – už Lenkijos ir EK dialogą
Į Vilnių M.Morawieckis atvyko tiesiai iš Briuselio, kur Europos Komisijos vadovams Jeanui-Claude'ui Junckeriui ir Franzui Timmermansui įteikė vadinamąją „baltąją knygą“, paaiškinančią, kodėl Lenkijos vyriausybė vykdo teismų reformas.
„Visa ta atsitiktinė, fragmentuota ir nepilna informacija – manau, kad visi tai supranta – neparodo, kodėl reikėjo šių reformų“, – Briuselyje pareiškė M.Morawieckis, pridūręs, kad „baltąją knygą“ perduos visų ES narių vadovams, žinoma, ir S.Skverneliui penktadienį.
Šiemet ES šalims gali tekti spręsti, ar dėl šios reformos imtis sankcijų prieš Lenkiją. Diplomatų teigimu, labiausiai tikėtina, kad Lietuva tokiame balsavime susilaikytų.
Dokumente tikinama, kad nėra jokios galimybės, kad Lenkijos Aukščiausiąjį teismą gali paveikti politiniai sprendimai. Taip pat – kad ginčai dėl Konstitucinio Tribunolo baigti ir kad Lenkijos teisėjams užtikrinta visiška nepriklausomybė.
Šiemet ES šalims gali tekti spręsti, ar dėl šios reformos imtis sankcijų prieš Lenkiją. Diplomatų teigimu, labiausiai tikėtina, kad Lietuva tokiame balsavime susilaikytų.
S.Skvernelis šią savaitę, atsakydamas į Eltos klausimą, leido suprasti, kad būtent toks sprendimas ir būtų priimamas.
Esą jei tektų balsuoti dėl balso teisės atėmimo, Vilnius atsižvelgs į tai, kad „Lenkija yra mūsų strateginė partnerė ir artimiausia kaimynė“. Premjeras pridūrė, kad pasisako už Lenkijos ir Europos Komisijos dialogą.
M.Morawieckis jau Vilniuje dėkojo už paramą Lenkijai sprendžiant problemas su Europos Komisija.
„Turime daug bendrų interesų europinio bendradarbiavimo srityje. Dėkoju Lietuvai už paramą keliuose ginčuose, kuriuose dalyvaujame. Jie susiję su pokomunistinės sistemos reformos supratimu. Lietuva tai puikiai supranta“, – kalbėjo Lenkijos premjeras.
Lenkijos premjeras taip pat teigė, kad su S.Skverneliu aptarti 2021-2027 metų ES biudžeto reikalai: „Kartu žiūrime į ateitį.“
Komisijos atstovas Margaritis Schinas ketvirtadienį savo ruožtu pabrėžė, kad pernai gruodį Varšuvai suteiktas trijų mėnesių terminas Briuselio rekomendacijų įgyvendinimui nesikeičia.
„Sisteminė grėsmė“?
Lenkijos Aukščiausiojo Teismo įstatyme numatyta sumažinti teisėjų išėjimo į pensiją amžių nuo 70 iki 65 metų ir taip „dekomunizuoti“ šią instituciją, atsisakant teisėjų, dirbusių teismuose dar iki sovietinio režimo žlugimo 1989 metais.
Varšuvos vykdomos reformos traktuojamos kaip „sisteminė grėsmė“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei.
Be to, parlamentui suteikta teisė skirti 15 teisėjų į Nacionalinę teismų tarybą (KRS), turinčią užtikrinti teismų nešališkumą. Anksčiau KRS narius rinkdavo patys teisėjai.
Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) reformos jau paskatino EK imtis beprecedenčių veiksmų prieš Lenkiją ir inicijuoti procedūrą pagal Europos Sąjungos sutarties 7-ąjį straipsnį.
Varšuvos vykdomos reformos traktuojamos kaip „sisteminė grėsmė“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei.
Anksčiau Briuselio dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį branduolinį variantą, kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros.
Bendraus keturi premjerai
Po S.Skvernelio ir M.Morawieckio susitikimo buvo pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos Energetikos ministerijų susitarimo memorandumas dėl sustiprinto strateginio bendradarbiavimo energetikos srityje.
Tai pirmasis toks susitarimas tarp dviejų artimiausių kaimynių.
„Energetika, būdama viena iš Lietuvos ir Lenkijos strateginio bendradarbiavimo sričių, nuolat stiprina mūsų santykius, o dabar tai įtvirtiname ir konkrečiu susitarimu.
Jame apibrėžti kertiniai abiem šalims rūpimi energetikos klausimai, ties kuriais jau dabar sėkmingai dirbame ir kuriems šiandien suteikėme tvirtą politinį pamatą ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šiuo susitarimu abi šalys išreiškė strateginį interesą integruoti energetikos sektorius į bendrą Europos energetikos rinką ir sustiprinti energetinį saugumą per patikimą ir prieinamą energijos tiekimą.
„Šiandien pasirašyti susitarimai turėtų suteikti papildomą impulsą šalių bendradarbiavimui. Negaliu nepaminėti gražaus bendradarbiavimo energetikoje. Esame dėkingi už Baltijos šalių sinchronizaciją per Lenkiją.
Vertiname Lenkijos poziciją nepirkti elektros iš nesaugios Astravo elektrinės“, – bendroje spaudos konferencijoje tvirtino S.Skvernelis.
Vėliau penktadienį Baltijos ministrų tarybos formatu vyks trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų susitikimas.
Vėliau prie jų prisijungs Lenkijos premjeras – bendrame susitikime, be kita ko, dėmesys bus skiriamas regiono saugumui, rengiantis NATO viršūnių susitikimui, santykiams su Rytų kaimynais, papildomos paramos Ukrainai priemonėms.
