Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, sausio 7 dieną dviejose iš keturių Vilniaus Oro kokybės tyrimų stočių buvo viršyta taršos kietosiomis dalelėmis norma – Senamiestyje ir Žirmūnuose. Kitos visoje Lietuvoje išbarstytos stotys irgi siunčia pavojingus signalus: oras kietosiomis dalelėmis užterštas Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Jonavoje, Kėdainiuose.
Tikrina krosnis
Penktadienį startavo akcija „Kaminukas“, kurios metu visoje Lietuvoje vyksta reidai pramoniniuose ir gyvenamuose rajonuose – tikrinami galimą taršą skleidžiantys šaltiniai. Vienas tokių reidų surengtas Vilniuje penktadienio rytą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnai kartu su Vilniaus savivaldybės specialistais tikrino, kuo kūrenama įvairiose sostinės įstaigose pramoniniuose rajonuose.
Reido pradžia – Savanorių prospekto prieigos. Rinktasi objektus, virš kurių iškilę kaminai. Tačiau pirmieji patikrinimai buvo sklandūs ir jokių pažeidimų neužfiksuota. Du vienas šalia kito netoli įsikūrę autoservisai savo patalpas šildė, kaip ir deklaruoja, malkomis. Ta pati situacija ir patalpas nuomojančiame pastate, kuriame kūrenamos beržinės malkos.
Ir padangos, ir langų rėmai
Tai – tik patikrinimų pradžia. Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas neslepia: tikrai ne visi žmonės tokie atsakingi ir degina savo namų ar įstaigų krosnyse tik tai, ką leidžiama deginti. Kiti nevengia šildytis ir kitaip.
„Deginamos senos padangos, mediniai langų rėmai. Kartais įmonės, keičiančios langus, elgiasi neva geranoriškai – atiduoda nemokamai langų rėmus, žmonės juos degina, nors to daryti negalima, nes medis padengtas dažais“, – apie oro kokybei kenkiančias, bet dažnai deginamas medžiagas pasakojo M.Povilauskas.
Ypač sveikatai pavojingi teršalai išsiskiria ir degant medienos drožlių ar plaušo plokštėms ar iš jų gaminamų baldų gamybos atliekoms, pabėgiams, plastikui, sintetiniams audiniams ir kitokioms šiukšlėms.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigė ir pats pajutęs – Vilniaus oras pastarosiomis savaitėmis tikrai nėra grynas. „Atėjo šalčiai, dingo vėjas, tarša padidėjo – tai plika akimi matoma ir visomis juslėmis jaučiama. Tai laikina problema, bet žiūrėdami į ateitį pradedame rengti Vilniaus šildymo specialųjį planą. Reido duomenys, oro taršos matavimų rezultatai bus labai svarbūs, į juos atsižvelgsime, kokį kurą, kokį šildymo būdą kokiose teritorijose gyventojai galės pasirinkti. Jeigu tai kietasis kuras – turi būti labai griežtai apibrėžta, ar tai biokuras, ar iškastinis. Atrodo, individualūs namai su nedideliais kaminukais, bet kai visi pradeda kūrenti, labai pasijaučia, ypač centrinėje miesto dalyje, kuri yra duobėje“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Tikrins iki kovo pabaigos
Be keturių stacionarių oro taršos matavimo stočių, Vilniaus miesto agentūra turi ir mobiliąją laboratoriją. Penktadienį ji matavo taršą Fabijoniškėse. „Gavome signalą dėl 8-os regioninės katilinės Ateities gatvėje, kuri dirba visu pajėgumu, o kaminas yra gana žemas, todėl savivaldybėje gauname skundų iš gyventojų, kad jaučiamas kvapas, matomas smogas“, – teigė vicemeras.
Atrodo, individualūs namai su nedideliais kaminukais, bet kai visi pradeda kūrenti, labai pasijaučia, ypač centrinėje miesto dalyje, kuri yra duobėje, – kalbėjo V.Benkunskas.
Tačiau tokių miesto katilinių išmetamų teršalų kiekį ar įmonių krosnyse deginamą kurą aplinkosaugininkai turi teisę patikrinti, o patekti į privačius namus aplinkosaugininkai gali nebent teismui leidus. „Jeigu žmonės neįsileidžia, tai be teismo sankcijos neįeisi. Tikiuosi, kad ateityje bus tokia technologija, kad pakilęs dronas ims iš kamino rūkstančių dūmų pavyzdį ir nustatys, kas krosnyje sudegė“, – vylėsi V.Benkunskas.
Pirmoji akcijos „Kaminukas“ diena praėjo ramiai, aplinkosaugininkai pažeidėjų sako neaptikę. Bet tikrinimai nesiliaus, juos ketinama tęsti Vilniaus mieste iki kovo 20 d. Pažeidėjams gresia piniginės baudos nuo 57 iki 115 eurų.
