Akcijoje prie LGGRTC būstinės mokslininkai kiekvienas po penkias minutes skaitė ištraukas iš garsiosios Georg'o Orwell'o distopijos „1984“, taip atkreipdami dėmesį į, jų teigimu, centro vadovo Ado Jakubausko siekį varžyti žodžio ir mokslinių tyrimų laisvę.
Proteste dalyvavo ir pati istorikė M.Jurkutė, A.Jakubauskas tuo metu buvo išvykęs į centro padalinį Žirmūnuose.
Anot vieno akcijos iniciatorių, Vilniaus universiteto istoriko Tomo Vaisetos, akcijai G.Orwello kūrinys pasirinktas dėl to, kad jame aprašoma Teisybės ministerija, kuri iš tiesų „skleidžia melą ir perrašo istoriją“.
Tai yra konstitucinės teisės žmogui išsakyti savo nuomonę pažeidimas, ko neturėtų būti laisvoje Lietuvoje, – sakė T.Vaiseta.
„Kovo 11 dieną šventėme nepriklausomos Lietuvos atkūrimą, kovo 12-ąją žmogus atleidžiamas už tai, kad jis išsako savo nuomonę – santūriai, pagrįstai, argumentuotai, be jokių ad hoc. Tai yra konstitucinės teisės žmogui išsakyti savo nuomonę pažeidimas, ko neturėtų būti laisvoje Lietuvoje. Yra ir daugiau problemų, pagrindinė – kad centre kyla pavojus, jog moksliniai tyrimai nebus atlikti laisvai ir kritiškai“, – BNS sakė T.Vaiseta.
Akcija surengta po kelių valandų, kai speciali darbo grupė pasiūlė Seimo valdybai kreiptis į parlamentą, kad šis įvertintų A.Jakubausko tinkamumą pareigoms.
T.Vaiseta ir kiti akcijos dalyviai mano, kad A.Jakubauskas turėtų trauktis pats.
„Man asmeniškai atrodo, kad ši vadovybė, kuri yra, problemų nebesugebės išspręsti. Nes kiek dirbo centras, nebūdavo skandalų, darbuotojai nebuvo tarpusavy susipriešinę, dabar tas susipriešinimas atėjo, kai A.Jakubauskas atėjo vadovauti. Jei jis myli laisvą, nepriklausomą Lietuvą, manau, jis pats turėtų pasitraukti“, – teigė akcijos dalyvis.
Jo kolega iš istorijos fakulteto Nerijus Šepetys tvirtino, kad A.Jakubauskas pareigoms netinka ir dėl kompetencijos šioje srityje stokos. Jis ragino Seimą priimti „ryžtingą sprendimą“ pakeičiant centro direktorių, arba A.Jakubauskas turėtų pareigas palikti pats.
„Aš manau, kad jis seniai tą turėjo padaryti. Jis visiškai šioje srityje nesiorientuoja, nesigaudo, ir tai parodė. Aš manau, kad jis yra kažkuria prasme statytinis grupės žmonių, susijusių su strategine komunikacija, kurie jau seniai svajoja, kad Lietuvoje dalykai, susiję su istorija ir atmintimi, būtų kitaip tvarkomi – ne mokslinio tyrimo ir sklaidos būdu. Ši grupuotė sėkmingai čia įsitaisė ir kartu su direktoriumi čia tvarko reikalus“, – BNS teigė istorikas.
Jis visiškai šioje srityje nesiorientuoja, nesigaudo, ir tai parodė, – teigė N.Šepetys.
Jis sakė reiškiantis solidarumą M.Jurkutei ir kitiems centro darbuotojams, kurie kalba apie problemas centre.
Pati M.Jurkutė įsitikinusi, kad buvo atleista už kritiką centro vadovui, jog šis siekia politizuoti istorikų tyrimus. A.Jakubauskas neigia kaltinimus sakydamas, kad M.Jurkutė atleista ne už vadovybės kritiką, o dėl darbo pareigų pažeidimų, taip pakenkus Genocido centro reputacijai.
Anot A.Jakubausko, istorikė „viršydama savo kompetenciją ir įgaliojimus“, viešai neobjektyviai vertino Pasipriešinimo dalyvių teisių komisijos darbą ir „neturėdama jokio pavedimo ir neįgaliota teisės aktais savavališkai susipažino su asmens duomenų apsaugą turinčiais dokumentais bei viešai aptarinėjo jų turinį“
LGGRTC vadovas teigė, kad darbuotojai skirtas įspėjimas, tačiau jo ji nepaisė ir toliau „pakartotinai, tendencingai ir nepagrįstai viešai ir toliau teikė tiesos neatitinkančią ir visuomenę klaidinančią informaciją apie Centro veiklą“. A.Jakubauskas taip pat teigė, kad istorikė nepateikė naujų mokslinių darbų, istorinių šaltinių, naujų faktų, neteikė jokių tarnybinių pranešimų apie poveikį jos akademinei laisvei, tyrimo metodologijai.
Istorikė tvirtino nesuprantanti ir LGGRTC direktoriaus motyvų, už ką buvo atleista.
„Manau, kad tokie sprendimai tikrai turėtų būti skundžiami ir nepaliekami. Planuoju tą daryti“, – BNS sakė M.Jurkutė.
Parlamento darbo grupės siūlymą spręsti A.Jakubausko likimą Seimui ji vadino „logišku sprendimu“. Jos nuomone, A.Jakubauskui pritrūko „dalykinių kompetencijų vadovauti šiam, labai sudėtingam laukui“, o administracinės savybės ir bendravimo su darbuotojais kultūra „pasirodė nuviliančios“.
Ji pati teigė susidūrusi su suvaržymais karantino metu dirbti su centro archyvais nuotoliniu būdu, nors kitiems kolegoms leidimai buvo suteikti supaprastinta tvarka, be būtinybės gauti fizinius vadovų parašus.
„Mane džiugina ši akcija, palaikymas – tiek bendruomenės, istorikų, tiek platesnio visuomenės rato. Džiugu, kad daug labiau gyvename mano Lietuvoje, tokioje, kokioje labiau norėtųsi, nei tokių praktikų pilnoje, kokią labiau, ko gero, atstovauja kita pusė“, – sakė ji.
LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
