Įsigaliojus pakeitimams, ne tik policijai, bet ir savivaldybėms leista nutempti neleistinoje vietoje pastatytus automobilius be jokio įspėjimo, o jų savininkui skiriama bauda, taip pat jam reikia susimokėti nutempimo išlaidas.
Nuo to laiko, kai pradėta iniciatyva, neleistinose vietose statomų automobilių randama vis mažiau, atlaisvintos vietos neįgaliesiems vairuotojams ir palengvintas eismas pėstiesiems.
„Pradėjus automobilių nutempimą iš stovėti neleistinų vietų, automobilių skaičius sumažėjo, ypač tose vietose, kur vairuotojai buvo įpratę statyti automobilius, vengdami ieškoti nutolusių parkavimo vietų – pavyzdžiui, neįgaliųjų vietose senamiestyje, ant šaligatvių, prie pat pėsčiųjų perėjų“, – 15min teigė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Griežtesnės iniciatyvos nuspręsta imtis pastebėjus, kad kitos priemonės, kaip geranoriški prašymai, įspėjimai ir baudos, kai kurių vairuotojų neatgrasė nuo taisyklių pažeidimo.
Nors dalis gyventojų dėl šios tvarkos piktinasi, jos atsisakyti neplanuojama.
„Automobilis, pastatytas draudžiamoje vietoje, įprastai netrukdo tik jo vairuotojui. Visiems kitiems jis sukelia nepatogumus, o kai kuriais atvejais – kelia pavojų sveikatai, gyvybei, turtui. Natūralu, kad neatsakingiems vairuotojams dabar galiojanti tvarka – nepatogi, tačiau ji pirmiausia skirta užtikrinti eismo dalyvių saugumą, patogų judėjimą, miesto tarnybų ir specialiojo transporto patekimą į reikiamas vietas. Be to, transporto priemonės nuvežimas motyvuoja laikytis taisyklių ir tuos vairuotojus, kuriems bauda už stovėjimo pažeidimus atrodo nedidelė (įprastai ji siekia 30–90 eurų, tačiau nusižengimų neturintys pažeidėjai gali gauti ir 15 eurų nuobaudą). Kadangi ši tvarka pasiteisino daugelyje Europos miestų, Vilniuje ji galios ir toliau“ – teigė A.Bužinskas.
Nors neleistinoje vietoje pastatytų automobilių galima rasti visame mieste, daugiausia transporto priemonių yra nutempiama Naujamiesčio ir Senamiesčio mikrorajonuose.
Baudos dydis priklauso nuo to, ar automobilio savininkas jau yra baustas už tą patį pažeidimą. Pakartotinam pažeidėjui už neleistiną mašinos parkavimą gali tekti susimokėti nuo 30 iki 90 eurų, taip pat nutempimo paslauga jam papildomai kainuos 36,3 euro.
„Bauda už stovėjimo taisyklių pažeidimus yra nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse (nuo 30 iki 90 eurų). Jei asmuo metų laikotarpiu nėra baustas už tą patį pažeidimą, pasiūloma susimokėti pusę minimalios baudos, jei yra baustas – pasiūloma susimokėti minimalią, jei nesutinka, bylą nagrinėjantis pareigūnas gali skirti nuo 30 iki 90 eurų dydžio baudą“, – aiškino A.Bužinskas.
Viešosios tvarkos pareigūnai nuolat patruliuoja mieste, taip pat reaguojama į gyventojų pranešimus, gyventojų užfiksuotas pažeidėjų automobilių nuotraukas. Pirmiausia nutempiami tie automobiliai, kurie sustoja ar stovi vietose, kur sustoti ar stovėti draudžiama. Taip pat, kaip numatyta Administracinių pažeidimų kodekse, trukdantys saugiam kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei keliantys pavojų sveikatai ar gyvybei.
Nuo kovo pabaigos Vilniaus miesto savivaldybė yra nutempusi 1546 automobilius.
Kaune daugiausia dėmesio skiriama apleistiems automobiliams
Vasario mėnesį Kauno miesto savivaldybė taip pat nusprendė griežčiau žiūrėti į neleistinai pastatytus automobilius. Tačiau Kaune pagrindinis dėmesys yra skiriamas neeksploatuojamiems automobiliams.
„Kaune bešeimininkiai automobiliai dėmesio sulaukia kasmet. Tačiau ypač griežtų priemonių pradėta imtis šiais metais. Nuo metų pradžios savivaldybės administracija sulaukė 451 pranešimo apie neeksploatuojamas arba negalimas eksploatuoti transporto priemones, stovinčias bendro naudojimo teritorijose. 298 jau nutemptos į saugojimo aikšteles. Dėl kitų atvejų tęsiamos administracinės teisenos procedūros“, – 15min pasakojo Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.
Palyginti su Vilniaus, Kauno miesto savivaldybė taip griežtai į nusižengimus nereaguoja. Automobilio savininkams pirmiausia yra skiriams įspėjimas prieš imantis tolimesnių veiksmų.
„Neturime tikslo bausti. Visada norime problemas su gyventojais išspręsti civilizuotai. Pirmiausia taikome administracinę atsakomybę – įspėjimą ar nuobaudas. Priverstinis automobilio nuvežimas į saugojimo aikštelę yra kraštutinė priemonė, apie kurią turto savininkas įspėjamas prieš 30 dienų“, – teigė G.Gatulis.