Žemės sklypą Ilgalaukio g. 29 Nacionalinė žemės tarnyba Vilniaus musulmonų sunitų religinei bendruomenei maldos namų statybai suteikė panaudos teise.
Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas pasakojo, kad sklypo plotas – apie 8,4 tūkst. kv. m.
Perduotas naudotis neatlygintinai
Kaip nurodė Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Žukovska, remiantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis 8472 kv. m. ploto (84,72 arai arba 0,8472 ha) valstybinės žemės sklypas Ilgalaukio g. 29, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos.
Jis Vilniaus musulmonų sunitų religinei bendruomenei perduotas naudotis neatlygintinai.
Anot A.Begansko, minėtas sklypas – geriausias bendruomenei pateiktas pasiūlymas.
„Vilniaus musulmonų sunitų religinėje bendruomenėje apsvarstytas tas pasiūlymas, visi minusai bei pliusai ir priimtas sprendimas. Kadangi kažkaip kitų alternatyvų negalėjo pasiūlyti savivaldybėje, o apie šitą klausimą dėl žemės sklypo buvo kalbama senų seniausiai, nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, ir buvo bandymai atkurti nuosavybę ir Lukiškėse, po to buvo Antakalnyje, po to buvo dar Karoliniškėse, bet, kaip sakoma, dėl politinės situacijos, vidinių konfliktų ir nebuvo išspręstas tas klausimas“, – priminė muftijus.
Vilniaus centre, Lukiškėse, stovėjusi totorių mečetė buvo nugriauta 1968 metais.
Nori kuklių maldos namų
A.Begansko teigimu, suteiktas sklypas bus skirtas mečetės statyboms. Jos pajudės, kai bus išspręstas finansavimo klausimas, taip pat, kaip pabrėžė muftijus, jeigu nebus kokių nors kliūčių.
Finansavimo klausimas, pasak A.Begansko, bus sprendžiamas, kai bus gauti visi leidimai. Jis svarstė, kad galbūt padėti finansuoti mečetės statybas galėtų Turkija ar kai kurios kitos valstybės.
„Kol kas pagrindinis mūsų partneris yra Turkija, bet, jeigu kalbant, ir ta pati Saudo Arabija arba Kataras, arba dar kažkokios šalys – kodėl ir ne?“, – sakė muftijus.
A.Beganskas skaičiuoja, kad mečetės statybos galėtų atsieiti 7–8 mln. eurų. Muftijus mano, kad Lietuva prie to prisidėjo skyrusi žemės sklypą.
„Aš žinau, kokia situacija yra ir savivaldybėje, ir Vyriausybėje. Tikrai kažkaip dabar ten paprašyti 7–8 mln. eurų statybai, tai jūs patys žinote tą atsakymą“, – komentavo jis.
Aš žinau, kokia situacija yra ir savivaldybėje, ir Vyriausybėje. Tikrai kažkaip dabar ten paprašyti 7–8 mln. eurų statybai, tai jūs patys žinote tą atsakymą.
A.Beganskas svarstė, kad mečetė Vilniuje galėtų iškilti po ketverių metų. Muftijus aiškino, kad Vilniaus musulmonų sunitų religinė bendruomenė norėtų kuklios mečetės.
Dabar Vilniuje musulmonai meldžiasi Islamo kultūros ir švietimo centro patalpose Smolensko gatvėje. Čia penktadienio pamaldose dalyvauja apie 150–200 žmonių.
„Ten jau netelpa žmonės. Jeigu mes statysime mečetę, reikia, kad atsižvelgtų nors 10, 20 metų į priekį, maždaug, jog maldą viduje galėtų atlikti apie 600 žmonių“, – teigė jis.
Koją kišo ir vidiniai nesutarimai
A.Beganskas mano, kad klausimas dėl mečetės statybų Vilniuje galėjo būti išspręstas seniai. Jis sakė, kad dėl to būta ir vidinių nesutarimų.
Anot muftijaus, kai Vilniaus miesto savivaldybė siūlė žemės sklypą maldos namų statybai Antakalnyje, su Turkija buvo sutarta dėl statybų finansavimo. Tačiau tąsyk bendruomenės viduje esą nesutarta, per ką turi eiti finansavimas.
„Buvo taip, kad nesusitarimai privedė prie to, kad vienas tempė į vieną pusę, kitas – į savo, trečias, ketvirtas – į kitą pusę. Vien tik dėl tokių nesutarimų tas klausimas nepajudėjo“, – sakė A.Beganskas.
Jis patikino, kad dabar daroma viskas, kad musulmonų maldos namai iškiltų sostinėje.
„Aš 100 procentų negaliu garantuoti, kad bus mečetė, bet daromi visi žingsniai, jog būtų mečetė“, – kalbėjo muftijus.
Aš 100 procentų negaliu garantuoti, kad bus mečetė, bet daromi visi žingsniai, jog būtų mečetė.
R.Šimašius: skolą turime grąžinti adekvačiai
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius trečiadienį sakė, kad totorių bendruomenei skolą reikia atiduoti adekvačiai. Jis priminė, kad Vilniuje mečetė sovietų buvo sugriauta 1968 metais.
„Ji stovėjo ne bet kur kitur, o stovėjo Mečetės gatvėje. Ir iki šiol mes turime Mečetės gatvę Vilniuje. Todėl, jeigu kur nors bendruomenė nuspręstų statyti mečetę, man atrodo, tai būtų tinkamiausia vieta atkurti tą nedidukę medinę ar kažkokią kitokią, bet gražią mečetę, kuri yra istorinė Vilniuje. Tai, man atrodo, būtų geriausia vieta. Aš, beje, tą poziciją esu išsakęs prieš jau porą metų Lietuvos Respublikos Vyriausybei“, – komentavo sostinės vadovas.
Pasak R.Šimašiaus, teritorija, kurioje Vilniuje anksčiau stovėjo mečetė, yra iš dalies užstatyta jokios istorinės vertės neturinčiais pastatais.
„Tai, man atrodo, kad būtent totorių bendruomenei reikia skolą atiduoti adekvačiai“, – žurnalistams teigė Vilniaus miesto meras.
Tai, man atrodo, kad būtent totorių bendruomenei reikia skolą atiduoti adekvačiai.
R.Šimašiaus teigimu, savivaldybė nesvarsto finansiškai prisidėti prie mečetės statybų.
„Tik galiu pasakyti bendrą principą, kurio laikomės ar finansuodami viešas erdves aplink muziejus, bažnyčias, ar kur kitur. Jeigu yra dovanojama vieša erdvė šalia tokių pastatų, įsipareigojama, kad ji bus vieša, atvira ir ji iš tikrųjų reikalinga miestiečiams, tai mes tokiu atveju pasiruošę investuoti į tai. Tas įvyko prie MO muziejaus, tas įvyko prie Grigiškių bažnyčios“, – tikino jis.
Lietuvoje – keturios mečetės
Mūsų šalyje šiuo metu yra keturios mečetės. Mūrinė mečetė veikia Kaune. Anot A.Begansko, gavus finansavimą iš Turkijos, joje baigiama restauracija.
Dvi mečetės yra Vilniaus rajone – Nemėžio ir Keturiasdešimties totorių kaimuose, dar viena – Raižiuose, Alytaus rajone.
