Suvažiavimo dalyvius pasveikino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.
D.Grybausakitės sveikinimą perskaitė jos patarėjas Mindaugas Žičkus, Latvijos vadovo – Latvijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Martinis Virsis.
Lietuvos vadovės teigimu, Lietuva ir Latvija turi vienu balsu kalbėti tarptautinėse institucijose, drauge ginti savo žmonių interesus, o bendros pastangos siekiant didesnio abiejų šalių energetinio savarankiškumo padės pamatus sėkmingai regiono ekonominei raidai.
„Baltų tautų vienybė, glaudus Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas svarbiausiais klausimais aktualus ir šiandien mums tenkančių iššūkių akivaizdoje, nes mus jungia bendri interesai ir bendra ateitis“, – rašoma D.Grybauskaitės sveikinimo kalboje.
A.Berzinis sveikinime sako, kad džiaugiasi, jog šių metų suvažiavime ypatingas dėmesys skiriamas Studijai dėl Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvių rekomendacijų aptarti, kad ateityje galima būtų dar geriau nubrėžti šalims ir tautoms svarbiausias bendradarbiavimo kryptis ir tikslus.
Pirmasis Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas įvyko 2005 metų rugsėjo 22 dieną Kaune. Nuo to laiko forumo suvažiavimai paeiliui rengiami Lietuvoje ir Latvijoje.
„Tegul šis susibūrimas sustiprina baltiškąją tapatybę ir byloja tai, kad esame aktyvi ir progresyvi šiuolaikinio demokratiško pasaulio dalis“, – sako Latvijos vadovas.
Suvažiavimo delegatai daugiausia dėmesio skirs žiniasklaidos, švietimo politikos klausimams, jaunimo organizacijų, pasienio rajonų glaudesnio bendradarbiavimo galimybėms, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Ambasadoriai Neris Germanas ir Albertas Sarkanis pristatys savo parengtą studiją apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas. Joje nurodytos svarbiausios strateginės partnerystės vystymo gairės bei suaktualintos silpnosios bendradarbiavimo grandys.
„Nėra artimesnių tautų negu Lietuva ir Latvija. Šiuolaikiniame globalizavimo procese tautos suartėja. Vienas iš svarbiausių uždavinių – rekomendacijų įgyvendinimas. Dėl švietimo ir kultūros reikia daug padaryti, vienas iš svarbesnių dalykų – reikalinga Vyriausybės parama, bent kartą reikia surengti bendrą Latvijos ir Lietuvos vyriausybių posėdį, kaip įgyvendinami planai. Forumas turi ieškoti naujų galimybių įgyvendinti savo idėjas. Reikia praplėsti forumo veiklą, tada santykiai sustiprėtų“, – mano N.Germanas.
Buvęs Latvijos ambasadorius Lietuvoje A.Sarkanis išreiškė viltį, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė tęs gerą dialogą. Jis išreiškė idėją dėl Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondo įkūrimo - projektų planuose yra, bet abejonių kelia finansinis aspektas, tačiau, ambasadoriaus manymu, geri dalykai gali būti įgyvendinti.
Plenariniame posėdyje ketinama apžvelgti pagrindines abiejų šalių bendradarbiavimo gaires, duoti impulsą tolesnėms teminėms diskusijoms.
Suvažiavimo dalyviai dirbs švietimo politikos, žiniasklaidos, pasienio regiono bendradarbiavimo, jaunimo organizacijų bendradarbiavimo sekcijose.
Bus aptartos antrosios baltų kalbos mokymo Lietuvos ir Latvijos ugdymo įstaigose galimybės, moksleivių mainai, mokyklų bendradarbiavimo galimybės, bendros informacinės erdvės kūrimas, televizijos ir radijo programų rengimo ar mainų galimybės, pasienio regionų bendradarbiavimo patirtis vykdant Europos Sąjungos finansuojamus projektus, jaunimo organizacijų veikla stiprinant baltiškąją tapatybę, pilietiškumo ugdymą.
Lietuvos ir Latvijos forumas yra abiejų šalių kultūros, meno, žiniasklaidos, akademinių, politinių ir kitų visuomenės sluoksnių atstovų kvietimas stiprinti ir intensyvinti dviejų kaimyninių baltų šalių – Lietuvos ir Latvijos – ryšius. Forumo tikslas – nustatyti abiem šalims kylančias problemas, ieškoti jų sprendimo būdų, plačiau skleisti baltiškąją tapatybę ir įtvirtinti jos moderniąją sampratą.
Pirmasis Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas įvyko 2005 metų rugsėjo 22 dieną Kaune. Nuo to laiko forumo suvažiavimai paeiliui rengiami Lietuvoje ir Latvijoje.
Forumo veiklą remia Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos.
