Susirinkę senjorai pasipiktinę „Sodros“ mokėjimais į antros pakopos privačius pensijų fondus. Anot jų, privatūs pensijų fondai neturi būti kaupiami iš valstybės lėšų, o pensininkams turėtų būti išmokėta vienkartinė kompensacija už nusavintas lėšas.
Piktinosi mažomis pensijomis
Lietuvos nacionalinės bibliotekos laiptų Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus kalbėjo, kad virš 200 tūkstančių Lietuvos senjorų skursta, o jų pensijos vos viršija skurdo ribą, kuri yra 259 eurai. Vyras piktinosi priešrinkiminiais pažadais padidinti pensijas 40 eurų, tačiau jos padidėjo perpus mažiau – tik 20 eurų.
„Žinome, jog mūsų pensijos yra mažiausios ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir Europos Sąjungoje esame treti nuo galo“, – sako P.Ruzgus.
Žinome, jog mūsų pensijos yra mažiausios ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir Europos Sąjungoje esame treti nuo galo, – sako P.Ruzgus.
P.Ruzgus teigia, kad ne kartą kreipėsi ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ji sakė, kad svarstomas naujas socialinis modelis, pagal kurį pensijos būtų indeksuojamos.
Povilas Butkus, ilgametis buvęs Vilniaus „Bočių“ pirmininkas, sakė, bendrija dar prieš metus ėmėsi aktyvesnių veiksmų sprendžiant pensijų klausimą. Buvo surengta konferencija su valdžios atstovais ir manyta, kad to pakaks, kad būtų atkreiptas dėmesys.
„Prieš 10 metų pensijos Baltijos šalyse buvo vienodo dydžio –147 eurai, o šiandien Latvijoje pensija – 255 eurai, Estijoje – 390 eurų. Kur gi mūsų pinigai, kodėl jie neateina iki mūsų?“, – klausia P.Butkus.
Anot jo, antros pensijų pakopų finansavimas neturėtų būti „Sodros“ sąskaita. Šįmet numatyta skirti 150 mln. eurų iš „Sodros“ biudžeto į antros pakopos fondus. Pasak P.Butkaus, jei šią sumą skirti pensijoms, jos per metus padidėtų bent iki 300 eurų.
Senjorai nori dalyvauti valstybės gyvenime
Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė pabrėžė kitą problemą – požiūrį į senjorus. Ji pridūrė, kad norėtų, jog Seime patarėjais, kad ir visuomeniniais klausimais, būtų patyrę senjorai, kurie patartų ir parodytų vertybes jauniems tautos išrinktiesiems.
„Senatvė tai nėra liga. Senatvė yra nauja socialinė aplinka, kai mes gyvename pilni patirties ir norų, ir svarbiausia, kad mes jaustumėmės reikalingi. Jeigu šiandien mes neatsigręšime į senjorą, jeigu šiandien mes nepasinaudosime jų patirtimi, žmogiškomis vertybės, tai kaži kokia bus tautos ateitis“, – aiškino Z.Žebrauskienė.
P.Butkus taip pat pridūrė, kad pensininkai yra diskriminuojami ir kitose srityse.
„Sodros“ taryboje iš 15 tarybos narių nėra nei vieno pensininkų organizacijos atstovo. Pensininkų reikalų taryba tris kartus svarstė klausimą dėl derybininkų padėties pagerinimo, bet buvo priimta rezoliucija, kurią įgyvendinus pensininkai būtų lygiaverčiai visuomenės nariai, tačiau Vyriausybė į tai neatsižvelgė“, – kalbėjo P.Butkus.
Vilija Tūrienė, dabartinė Vilniaus „Bočių“ pirmininkė teigė, kad Vyriausybės programoje yra įtrauktas punktas, kurį įgyvendinus leistų įdarbinti pusei etato senjorą, kuris būtų patarėjas.
Didesnės pensijos – pertvarkius mokesčius
Mitinge pasisakė ir Seimo narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys. Jis visų Seimo narių vardu atsiprašė, kad nepadaroma, ko reikia.
„Gaila, kad komitetas nesugebėjo nė karto apginti savo projektų. Jie visą laiką iš pradžių pritaria, o po to atmeta“, – sakė R.Dagys.
Anot jo, pensijų reformos esmė yra ne išsaugoti esamą pensijos dydį, o jį pakelti, tačiau tam reikalingi nemaži pinigai. Todėl reikėtų pertvarkyti mokesčių sistemą.
„Pirmiausia, reikia, kad perskirstymas būtų teisingas. Biudžeto, iš kurio mokamos pensijos, turto mokestis sudaro tik 1,5 procento nuo visų mokesčių. Čia yra pagrindinis šaltinis ir kol mes leisime taip skirstyti pajamas, tai pensijos niekada nedidės. Čia yra esminis dalykas, reikia ryžtis vieną kartą ir sutvarkyti mokesčius taip, kad žymiai didesnę dalį mokėtų tie, kurie turi iš ko“, – aiškino R.Dagys.
Seimo narys teigia, kad kasmet pataisos dėl pensijų būna atmetamos, todėl norint pasiekti pensininkų tikslų reiktų kuo daugiau apie tai kalbėti, rinktis.
Pensininkai jaučiasi žeminami
Po mitingo prie Seimo, pensininkai per Gedimino prospektą nuėjo iki Vinco Kudirkos aikštės. Ten jie, priešais Vyriausybės pastatą, pratęsė mitingą.
Pirmoji pasisakė Grasilda Makaravičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė. Ji teigė, kad visos pensininkų organizacijos veikia atskirai, tačiau susijungia veikti, kai tam yra reikalas.
„Pensininkams jau atsibodo badauti. Mes nenuleiskim rankų, mums jau atsibodo prašyti, keliaklupsčiauti, ištiesus ranką lankstytis mūsų Vyriausybei, Seimui ir visiems kitiems, kurie priima tokius sprendimus. Kur tai matyta, kai taip neapkenčia savo žmonių? Tų, kurie atkūrė Lietuvą po karo, iš griuvėsių prikėlė. Mes dirbome, mes mokėjome mokesčius, mes statėme. Viską išvogė, viską išdalino nežinia kam“, – kalbėjo G.Makaravičienė.
Ji sako, kad ji nėra prieš antros pakopos fondus, tačiau ten žmonės turi kaupti savo lėšomis. G.Makaravičienę piktina, kaip pensininkams į raštus atsako valdžios įstaigos.
„Pradedant Prezidentūra ir baigiant Seimu man atsako taip: jūsų raštas nusiųstas pagal kompetenciją“, – sakė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė. Tiesa, po to, kai ji pasipiktino dėl tokių atsakymų, jai vėliau jau buvo atsakyta, kur nukeliavo raštai ir kur jų ieškoti.
G.Makaravičienė tikisi, kad Vyriausybė atsigręš į žmogų, padės kaip nors gyventi oriau ir atkreips dėmesį ne tik į pensininkus, bet ir į jaunus žmones.
Valdžia turėtų palaikyti darbuotojus
Lietuvos profsąjungos „Solidarumas“ atstovas Ričardas Garuolis teigia, kad valdžiai turėtų būti gėda dėl esamų pensijų, nes šalies ekonominiai rodikliai nėra žemi. Anot jo, Vakarų šalyse valdžios bijo pensininkų, nes jie turi laisvas dienas ir gali kasdien mitinguoti ir taip neleisti valdininkams išsisukti nuo atsakomybės. R.Garuolis teigė, kad socialinė nelygybė paaštrėjo dėl to, kad valdantieji buvo darbdavių, o ne darbuotojų pusėje.
„27 metus valstybė buvo darbdavių pusėje. Iš mūsų, profsąjungų, atėmė visus įrankius, mes galime streikuoti, bet tai beveik neįmanoma. Mes norime pakelti atlyginimus, bet tai neįmanoma. Dabartinė valdžia irgi nedrąsiai stoja profsąjungų pusėn, dar jie neutralūs. Jie turi stoti profsąjungų pusėn ir bus ištaisyta toji 20-ties metų klaida, o socialinė nelygybė bus nebe tokia didelė kaip dabar“, – kalbėjo R.Garuolis.
Jis taip pat sako, kad pensijos priklauso nuo algų. Kai tik pakeliamas minimalus atlyginimas, iškart „Sodra“ susitvarko nuo skolų ir gauna daugiau pajamų.
Ne tik didesnių pensijų, bet ir didesnių algų
Galiausiai V.Tūrienė, Vilniaus „Bočių“ bendrijos pirmininkė, išsakė pagrindinius reikalavimus Vyriausybei, iš kurios reikalaujama, kad būtų rengiamas nacionalinis gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos planas. Jeigu Vyriausybė to negalės įgyvendinti, V.Tūrienė siūlo Seimui ir Vyriausybei išsirinkti iš pensininkų tarpo po vieną išmanantį žmogų, kuris galėtų užimti mentoriaus – patarėjo vieną ketvirtadalį etato.
Kitas punktas – siekti operatyvaus LVŽS pažado didinti pensijas 40 eurų įgyvendinimo.
„Nedelsiant nutraukti mokėjimus į antros pakopos privačius pensijų fondus iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto, o tam tikslui skirti kaupiančiojo asmenines įmokas. Vykdant rinkiminius įsipareigojimus padidinti pensijas nuo šių metų liepos 1 dienos 20-ties eurų suma, nepriklausomai nuo gaunamos pensijos dydžio“, – kalbėjo V.Tūrienė.
Dar vienas reikalavimas – išmokėti vienkartinę 60 eurų kompensaciją visiems pensininkams už nusavintas lėšas, kurios buvo skirtos antros pakopos privatiems pensijų fondams.
„Jeigu jie (valdantieji) sugrąžintų tuos pinigus į „Sodrą“ tai būtų iš ko mokėti, nereikėtų sukti galvos“, – sako V.Tūrienė.
Galiausiai prašoma Vyriausybės prisiimti atsakomybę ir parengti priemonių kompleksą, skatinančių darbdavių paspartintai kelti darbo užmokestį. Tai argumentuojama teigiant, kad Lietuvoje algos yra mažesnės nei darbo našumas, todėl tokiu būdu laipsniškai bus mažinamas šis atsilikimas.
