Vilniuje yra 2 tūkst. avarinės būklės balkonų, bet gyventojai neskuba remontuotis, dažniau dėl remonto pyksta

Praėjusių metu rugpjūtį Lazdynuose nukritusios vieno Architektų gatvės daugiabučio gelžbetoninės balkono plokštės sudrebino ne tik šį namą.

Ne viename sovietinės statybos name gyvenantys vilniečiai ėmė baugščiai dairytis, ar toks pats likimas negali ištikti ir jų.

Pinigų neturi

Vis dėlto rimčiausios problemos prislėgė šio namo gyventojus – kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybė, įvykis gyventojus įstūmė į nepavydėtiną padėtį, kadangi ilgus metus neremontuoto daugiabučio bendrija vis dar neranda lėšų likusių balkonų demontavimui.

O ir gausus sniegas išgąsdino, bijota, kad dėl jo sankaupų nepasikartotų panaši situacija.

Aptvertas namas Lazdynuose, kur nukrito dalis balkono

+1

„Šio daugiabučio istorija yra priminimas visiems vilniečiams, kaip svarbu rūpintis savo turtu. Gyventojai dažnai pamiršta, kad jiems priklauso ne tik tai, kas sukaupta buto viduje, bet ir namo inžinerinės sistemos, fasadai.

Daugelį metų veikiančiomis renovacijos programomis vilniečiai naudojasi vangiai, o kai nutinka nelaimė – susigriebia. Bet taip būti neturėtų, nes pasekmės gali būti labai skaudžios“, – prieš kelias dienas išplatintame pranešime spaudai cituotas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vicemero teigimu, dabartinė namo Architektų gatvėje būklė – labai bloga.

Daugiabutyje yra 128 balkonų atitvarai, iš kurių 38 – avariniai.

Šiuo metu bendrija yra demontavusi įėjimo į namą stogelį ir vieno buto avarinės būklės balkonų atitvarus bei jų vietose įrengusi naujas, lengvesnes konstrukcijas, tačiau skubos tvarka reikia atlikti dar 23 avarinių atitvarų demontavimą ir sumontuoti naujus laikinus atitvarus.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Lazdynų rajone nulūžo balkonas

Balkonais naudotis uždrausta

Nors po įvykusios nelaimės gyventojai sutiko imtis namo renovacijos, iki statybos darbų pradžios laukia daugybė procesų.

Įprastai nuo pirmojo balsavimo iki renovacijos pradžios praeina nuo vienerių iki dvejų metų.

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovų teigimu, net tvarkant daugiabučio modernizacijos dokumentus prioriteto tvarka, renovacija anksčiausiai galėtų prasidėti 2021 metų rudenį.

O avarinės būklės balkonų demontavimo būtina imtis jau dabar.

Skaičiuojama, kad preliminari darbų kaina galėtų siekti 63 tūkst. eurų, tačiau bankai bendrijai neišduoda paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms.

Gyventojai žvalgosi į savivaldybę, bet ši teigia neturinti teisės finansuoti privačių daugiabučių remonto visų vilniečių sąskaita.

Vilniaus Lazdynų rajone nulūžo daugiabučio balkonas

+3

Šiuo metu daugiabučio gyventojams uždrausta naudotis balkonais. Kurį laiką teritorija buvo aptverta „stop“ juosta, tačiau savivaldybė, įvertinusi tokios apsaugos priemonės neefektyvumą, savo iniciatyva ėmėsi papildomų apsaugos priemonių – aplink namą buvo sumontuota segmentinė tvora.

Šiuo metu daugiabučio gyventojams uždrausta naudotis balkonais. Aplink namą sumontuota segmentinė tvora.

Daugiabučių būklė nėra gera

Vilniaus savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė 15min teigė, kad, kai įvyksta pastato avarija, kaip ir šiuo atveju, savivaldybė privalo organizuoti ir atlikti naudojamo statinio įvykusios avarijos tyrimą.

Dauguma Vilniaus daugiabučių – sovietinės statybos stambiaplokščiai, gelžbetoniniai monolitiniai, monolitiniai ir mūriniai pastatai.

„Atsižvelgiant į tai, kad tokių daugiabučių namų techninė būklė nėra gera ir daugumai pastatų jau reikalingas kompleksinis pastatų atnaujinimas, labai intensyviai dirbama, kad tokie pastatai būtų atnaujinti dalyvaujant atnaujinimo (modernizavimo) programoje“, – sakė E.Šlajūtė.

Balkonų, lodžijų konstrukcijas apžiūrėti reikia ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

Po to, kai Lazdynuose nukrito daugiabučio gyvenamojo monolitinio namo, pastatyto 1982 metais, balkono aptvaras, savivaldybė, kaip teigia E.Šlajūtė, raštu kreipėsi į visų senų daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojus, kad jie atliktų specializuotą apžiūrą jų administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų išorinių konstrukcijų stogelių, balkonų, lodžijų.

„Balkonų, lodžijų konstrukcijas apžiūrėti reikia ne tik iš išorės, kaip dažniausiai ir daroma, bet ir iš vidaus, ypatingą dėmesį atkreipiant į konstrukcijos, analogiškas nugriuvusio balkono aptvaro konstrukcijoms, tai yra, gelžbetoninėms, didelio svorio, įvertintų jų techninę būklę.

Apžiūrų metu nustačius namo išorinių fasado konstrukcijų galimos avarinės būklės požymius valdytojai privalo skubiai kreiptis į ekspertus dėl ekspertizės konstrukcijų techninei būklei nustatyti. O iki nustatytų defektų remonto darbų privalu organizuoti laikinas apsaugos priemones, kad būtų išvengta konstrukcijų griūčių“, – aiškino E.Šlajūtė.

Vilniaus Lazdynų rajone nulūžo balkonas

+15

Atsakingi administratoriai ar pirmininkai

Už daugiabučių namų techninę būklę, saugų namų naudojimą yra atsakingas namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – savivaldybės paskirtas administratorius, bendrijos pirmininkas ar Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo. Lazdynuose tai yra bendrijos pirmininkas.

„Savivaldybė, vykdydama priskirtas statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas, tikrina, kaip statinių naudotojai, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai organizuoja ir vykdo administruojamų namų techninę priežiūrą – apžiūri pastatus vietoje, surašo statinio techninės priežiūros patikrinimo aktus, kuriuose aprašo pastebėtus statinio defektus, teikia reikalavimus dėl terminų tuos defektus likviduojant.

Šiuo metu Vilniaus mieste yra apie 2 tūkst. avarinės būklės balkonų, daliai jų iki remonto yra pritaikytos laikinos apsaugos priemonės – avarinės konstrukcijos apgaubtos apsauginiu tinklu ar pavojingai atskilusios konstrukcijų dalys nurinktos“, – sakė savivaldybės atstovė.

Šiuo metu Vilniaus mieste yra apie 2 tūkst. avarinės būklės balkonų, avarinės konstrukcijos apgaubtos apsauginiu tinklu ar jų dalys nurinktos.

Savivaldybės specialistai, vykdydami statinių patikrinimus, pirmenybę teikia statiniams, dėl kurių blogos techninės būklės gauta nusiskundimų.

Jeigu nustatoma, kad konstrukcijos, inžinerinė įranga yra avarinės būklės, turto valdytojai gauna nurodymą remontuoti.

Tokie planiniai patikrinimai tęsiami ir šiemet.

Jeigu pastatų savininkai ar daugiabučių valdytojai nevykdo reikalavimų, jiems gali būti surašytas administracinių nusižengimų protokolas ir grėsti bauda nuo 300 iki 1500 eurų už remonto darbų neatlikimą, kai yra pavojinga statinio deformacija ar griūties grėsmė.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Lazdynų rajone nulūžo balkonas

Sulaukia patikrinimų

Daugiabučius administruojančios bendrovės „Mano būstas“ direktorius Mindaugas Genys sako, kad prieš pusmetį įvykęs ir tik laimingo atsitiktinumo dėka tragiškai nepasibaigęs Lazdynų daugiabučio atvejis tik patvirtino tai, kad pastato technine priežiūra turi rūpintis tik kvalifikuoti techniniai inžinieriai, o ne dideliu noru degantys, tačiau kompetencijos neturintys namo aktyvistai ar vadybininkai.

„Už namo priežiūrą atsakingas kvalifikuotas techninis inžinierius privalo žinoti konkrečius daugiabučius kaip savo penkis pirštus, suprasti, ką reikia tvarkyti, ir laiku inicijuoti būtinuosius darbus. Būtent todėl pernai mes įvykdėme struktūrinius pokyčius, kurių esmė, kad už namą atsakingas tapo ne vadybininkas, kurių struktūroje nebeliko, o namui priskirtas atestuotas namo techninis inžinierius, kurių organizacijoje ženkliai padidėjo.

Keistai atrodo, bet dėl tokių iniciatyvų neretai sulaukiame priežiūros institucijų patikrinimų, esą būtinuosius darbus inicijuojame skubos tvarka.

Įvertinę silpnąsias pastato vietas jie paruošia informaciją gyventojams, o įvertinę kylančias rizikas dėl pastato saugumo, nedelsiant organizuoja būtinuosius remonto darbus“, – teigė M.Genys.

Džiaugtis didesniais darbų mastais vis dėlto jam netenka, tačiau stebėtis reakcija į darbus – gana dažnai:

„Keistai atrodo, bet dėl tokių iniciatyvų neretai sulaukiame priežiūros institucijų patikrinimų, esą būtinuosius darbus inicijuojame skubos tvarka. Tačiau gyvenimiški pavyzdžiai rodo, kokią kainą gyventojams tenka mokėti už aplaidumą ir delsimą, kai kiekviena praleista diena gali baigtis didele nelaime.“

Vilniaus mieste yra daugiau nei 7 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, iš jų daugiau kaip pusė yra statyti 1960-1993 metais.