Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 08 12

Vilnius, Amsterdamas, Liubliana, Viena: kas sieja šiuos miestus?

Kam išrasti dviratį, jei jis jau yra? Geriau pasiimti ir patobulinti pagal savo poreikius. Būtent taip pasielgė Vilnius, kurdamas darnaus judėjimo mieste planą. Galvodami apie sąžiningą eismą visiems – dviračiams, pėstiesiems, viešajam transportui ir automobiliams – vilniečiai rėmėsi kitų šalių sėkmės pavyzdžiais.
Dviratininkas ant Baltojo tilto
Dviratininkas ant Baltojo tilto / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Aklai nekopijuodami, tačiau pasiimdami tas dalis, kurios labiausiai tiko Lietuvos sostinei ir jos gyventojams. Kokie tai miestai ir kokias jų pamokas pritaikėme Lietuvoje? Kviečiame susipažinti.

Dviračiai: jaukinamės Nyderlanduose pasiteisinusius sprendimus

Kas pirmiausia krinta į akis turistams, atvykusiems į Amsterdamą ar Kopenhagą? Žinoma, kad dviračiai ir jais važinėjantys žmonės. Atrodo, kad jų pilna visur – taip iš tiesų ir yra, kadangi nemaža dalis Danijos ir Nyderlandų miestų yra puikiai pritaikyti kelionėms dviračiais. Abi šalys seniai suprato, kad norint paskatinti žmones keisti savo kasdienius įpročius ir dažniau naudoti alternatyvas automobiliams, reikia sukurti saugią ir patogią infrastruktūrą. Nieko keisto, jog kurdamas dviratininkams draugišką judėjimą Vilnius rėmėsi būtent šių šalių gerąja patirtimi.

123RF.com nuotr./Dviratininkai Amsterdamo eisme
123RF.com nuotr./Dviratininkai Amsterdamo eisme

„Trumpai apibūdinti modelių skirtumus sudėtinga, bet ryškiausias skirtumas yra tas, kad daniškame modelyje siekiama bene visur nutiesti dviračių juostas – dažnai atskirtas nuo važiuojamosios dalies. Olandiškame modelyje į gatves žvelgiama labiau holistiškai: dviračių takai tiesiami pagrindinėse miesto gatvėse, o kitos daromos įvairiais sprendimais padaromos tokios saugios ir ramios, kad jose dviračių takų ar juostų nebereikia ir dviračiu važiuojama kartu su automobiliais“, – sakė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Antonas Nikitinas. Anot jo, būtent olandiškasis modelis tapo pagrindu kuriant veiksmus, kaip dviračiais judėsime Vilniuje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Antonas Nikitinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Antonas Nikitinas

Pašnekovo teigimu, holistiškas požiūris į gatves žiūri kaip į viešąsias erdves: nors, žinoma, gatvės skiriasi pagal jų funkcijas, bet visose turi būti galvojama apie jos aplinką ir kontekstą, taip pat – apie pažeidžiamus eismo dalyvius.

„Taip plėtojama infrastruktūra ilguoju laikotarpiu kainuoja mažiau investicijų, o duoda kiek didesnį pokytį visiems: tiek dviratininkams, kurie, pvz., ramaus eismo gatvėse jaučiasi lygiaverčiais dalyviais, tiek palieka daugiau erdvės pėstiesiems, tiek ir automobilių vairuotojams, kurie supranta, kad turi dalintis erdve su kitais eismo dalyviais“, – sakė A.Nikitinas.

Olandiškasis modelis tapo pagrindu kuriant veiksmus, kaip dviračiais judėsime Vilniuje.

Svarbu ir tai, kad olandiškas modelis duoda ir aiškumo, kur kuris eismo dalyvis turi pirmumą. „Mane, kaip nuolat dviračiu važinėjantį žmogų, tai, kas pasiekta Nyderlanduose, iš tiesų žavi: čia minant dviratį tiesiog atsipalaiduoji ir judi, kur reikia. Ne visur bus dviračių takas, bet kartais nei nepastebi, kaip atsiduri gatvėje, paskui vėl tęsi kelionę taku – viskas labai intuityvu. To norisi pasiekti ir Vilniuje“, – kalbėjo pašnekovas.

Kalbant apie klimatą, kartais sakoma, kad Vilnius prasta vieta judėti dviračiu. Čia lyja, žiemą sninga. A.Nikitinas sutinka, kad tikrai būna dienų, kai oras neįkvepia judėti dviračiu.

„Tačiau juk lyja ir tame pačiame Amsterdame: ten lyja vidutiniškai 133 dienas per metus, Vilniuje – tiek pat. Kopenhagoje – apie 170 dienų – tiek pat kiek Vilniuje – tačiau tai nesustabdo tų miestų gyventojų. Be to, trys pastarosios žiemos rodo, kad dviračiu važiuoti netinkamų dienų per visą žiemą būna tikrai vos keletas, juolab kad ir dviračių takai valomi, ir gatvės. Kalbant apie geografiją – taip, Vilnius kalvotesnis, bet daugumai žmonių kelionė į darbą visuomet bus nuo kalno, o grįžtant – nereikės sporto klubo“, – patirtimi dalinasi Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas.

Per pastaruosius ketverius metus padaryta iš tiesų nemažai tam, kad Vilniuje dviratininkai galėtų judėti saugiai ir patogiai: buvo nutiesta daugiau nei 50 km dviračių takų, dar keliolika planuojama nutiesti šiemet. Daugėja ir ramaus eismo gatvių – lėtam automobilių judėjimui. Tokios gatvės jau įrengtos I.Šimulionio g., Naugarduko g., taip pat – visame Senamiestyje.

Pasak A.Nikitino, jose bandomi įvairūs eismo organizavimo sprendimai – siaurinamos eismo juostos, pati gatvės trajektorija „iškreivinama“, įrengiami greičio mažinimo kalneliai. Tokie „bandymai“ padeda įvertinti, kas pasiteisina, o ko derėtų atsisakyti prieš didinant ramaus eismo gatvių skaičių visame Vilniuje.

Vienas iš esminių eismo pokyčių, palietusių visus eismo dalyvius, yra kilpinis eismo organizavimas Senamiestyje. Tokių pokyčių tikslas – suteikti daugiau erdvės pėstiesiems ir dviračiams.

Nors praėjo tik mėnuo, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ duomenimis, pokyčiai pastebimi.

Suprasti akimirksniu

  • Lyginant birželio paskutinę savaitę ir liepą, vidutinis darbo dienos transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc.
  • Darbo dienomis rytinis pikas sumažėjo beveik 10 proc., vakarinio piko metu apie 2,1 proc.
  • Kai kuriose gatvėse eismo srautas dėl mažesnio tranzito pasikeitė ryškiai – pavyzdžiui, Klaipėdos gatvėje automobilių maždaug 40 proc., Pamėnkalnio – apie 27 proc. mažiau.
  • Pastebime, jog lauko kavinių, renginių ir erdvių pilnas Senamiestis pasidarė mielesnis miestiečiams savaitgaliais ir vakarais. Vidutinis savaitgalio transporto srautų padidėjimas Senamiestyje yra 16 proc.
  • Pėsčiomis po Senamiestį juda daugiau kaip 53 proc., dviračiais daugiau nei 12 proc., paspirtukais apie 6 proc., automobiliais apie 28 proc. vilniečių ar miesto svečių.
  • Senamiestyje kursuojančių 11 ir 89 autobusų maršrutuose keleivių srautas po kilpinio eismo organizavimo per pirmąjį mėnesį bendrai padidėjo apie 12 proc. Keleivių daugėja ir Senamiesčio prieigose važiuojančiuose 10, 33, 1G, 21, 53, 88 autobusuose ir 1, 2, 6, 7, 12, 20 troleibusuose.

Automobilis yra pasirinkimas, o ne būtinybė

„Kartais matau gatvės nuotrauką ir negaliu pasakyti, ar – tai Vilnius, ar Amsterdamas. Tai nėra dažnas atvejis, todėl Vilnius tikrai turėtų didžiuotis savo pasiekimais“, – 15min sakė Nyderlandų mieste Utrechte gyvenantis Lennartas Noutas. Transporto planuotojas „Mobycon“ kompanijoje ir olandų judumo ekspertas įsitikinęs, jog toliau vystant Darnaus judumo planą Vilnius netrukus atsidurs tarp geriausių pasaulyje keliavimui dviračiais pritaikytų miestų.

Asmeninė nuotr./Lenartas Noutas
Asmeninė nuotr./Lenartas Noutas

Pašnekovas pabrėžė, kad svarbiausias žingsnis norint tapti dviračių miestu yra supratimas, kad dabar gatvėse dominuojantys automobiliai yra pasirinkimas, o ne būtinybė.

„Nyderlandų miestams suvokti tai prireikė laiko, o kai kurie miestai iki šiol to nepasiekė. Be abejo, žmonėms sunku įsivaizduoti gatves su mažiau automobilių, kaip galima į darbą važiuoti dviračiu. Vis dėlto geriausias būdas, padedantis įsivaizduoti, yra parodyti tai sukūrus tokią infrastruktūrą, kurioje žmonės (dviratininkai, pėstieji ir kt. eismo dalyviai) jaučiasi ramiai ir vertinami“, – savo nuomone pasidalino L.Noutas.

Svarbiausias žingsnis norint tapti dviračių miestu yra supratimas, kad automobiliai yra pasirinkimas.

Nyderlandų miestuose dviračiams draugiška infrastruktūra kuriama nuo 1970-ųjų – tad ši šalis tikrai turėjo ne vieną pamoką, kuria gali pasinaudoti Vilnius ir kiti jų pavyzdžiu sekantys miestai.

„Džiugu matyti, kad Vilniuje kuriama dviračiams pritaikyta infrastruktūra užtikrina ne tik saugumą, bet yra ir patraukli, patogi, kokybiška ir lengvai atpažįstama. Procesas nėra lengvas, tačiau tai vienintelis būdas siekiant paskatinti vilniečius rinktis dviračius“, – pažymėjo pašnekovas.

Viešasis transportas: idėjos atkeliavo iš skirtingų Europos miestų

Visai neseniai į miesto gatves išriedėjo keliasdešimt naujų autobusų – jie papildė iš esmės atsinaujinusį viešojo transporto parką. Nepaisant to, jog keliauti į darbą ar kitur mieste galima patogiais autobusais ir troleibusais, už kelionę atsiskaitant įvairiais mokėjimo būdais, dauguma vilniečių vis dar mieliau renkasi keliones automobiliais, o ne viešuoju transportu. Niekas nesitiki, jog tai pasikeis per metus. Vis dėlto Vilnius turi tikslą – ženklią dalį gyventojų paskatinti bent dalį savo kelionių po sostinę perkelti į autobusus ir troleibusus. Kad tai pavyktų, jau padaryta nemažai namų darbų, numatytų Darnaus judumo plane.

„Susisiekimo paslaugos“ nuotr./JUDU sujungė visus darnaus judumo po Vilnių dalyvius: pėsčiuosius, dviračius, viešąjį transportą ir automobilius
„Susisiekimo paslaugos“ nuotr./JUDU sujungė visus darnaus judumo po Vilnių dalyvius: pėsčiuosius, dviračius, viešąjį transportą ir automobilius

„Jei su dviračių sistema buvo labai aišku, kurie miestai mums yra įkvėpimas, tai kalbant apie viešąjį transportą buvo sunku atrasti miestus, kuriuose veikiantis modelis būtų idealiai tikęs Vilniui. Nemažai principų, kuriuos pritaikome Vilniuje, sėkmingai veikia Stokholme ar Osle, kiti „parsivežti“ iš Londono, nagrinėti Liublijanos, Eindhoveno sprendimai. Darnaus judumo planas nagrinėjo daugybės miestų patirtis ir pamokas, kad plėtros kryptis ir siekius pritaikytų Vilniaus viešajam transportui, visgi planu neapsiribojama, ir kolegos toliau vertina tai, kokias naujoves pristato kitos šalys“, – pasakojo A.Nikitinas.

Pasak jo, nepaisant skirtumų, visus šiuos miestus, kaip ir Vilnių, vienija bendras tikslas – saugus, patogus ir greitas viešasis transportas. Tuo tikslu ir dirbama tiek atnaujinant viešojo transporto priemones – autobusus bei troleibusus, tiek analizuojant skirtingų keleivių poreikius ir pagal gautus duomenis organizuojant viešojo transporto darbą.

Kaip su vaikščiojimu mieste susijęs šaligatvio plotis ir suoliukai?

„Ačiū karantinui, jog pradėjau daugiau vaikščioti“, – ši vienos vilnietės frazė atspindi nemažos dalies sostinės gyventojų pokytį. Pasikeitusios gyvenimo aplinkybės paskatino atrasti seniai pamirštą ir nieko nekainuojantį pomėgį – vaikščiojimą – ir nepamiršti jo vasarą. 15min paskelbtos apklausos duomenimis, 13 proc. vilniečių šią vasarą po Vilnių juda pėsčiomis.

Ieškant būdų, kaip paskatinti vilniečius daugiau judėti pėsčiomis, Darnaus judumo plano kūrėjai įkvėpimo sėmėsi daugelyje miestų – ir savo dydžiu į Vilnių panašiuose Liublianoje, Brėmene ar Vienoje, apžvelgta ir didesnių miestų, tokių kaip Roma ar Maskva raida. Iš jų pasimokyta „kaip nedaryti“: čia dominuoja automobiliai ir didelis susipriiešinimas tarp skirtingų judėjimo būdų.

„Miestai, kurie plėtoja darnaus judumo idėją, supranta, kad pėstiesiems būtina suteikti prioritetą ir žino, kad tai pasiteisins. Tarkime, Liubliana kaip ir daugybė kitų miestų, nemažą dalį Senamiesčio atidavė jų pirmumui – tą daro bene kiekvienas vakarietiškas miestas, nes nuo tokio sprendimo laimi visi: verslai, gyventojai, turistai. Tai patvirtina ir tyrimai – pėstiesiems draugiškesnėse gatvėse jie klesti, ten, kur daugiau erdvės kokybiškai pėsčiųjų infrastruktūrai – geresnė gyvenimo kokybė, tylesnė, saugesnė ir patrauklesnė aplinka. Geru pavyzdžiu yra ir Viena, taip pat įspūdingi Paryžiaus planai“, – įkvėpimo šaltinius ir Vilniaus tikslus vardino A.Nikitinas.

Ten, kur daugiau erdvės kokybiškai pėsčiųjų infrastruktūrai, tikrai gera gyventi.

Kad pėstieji vėl taptų matomi, o vaikščiojimas po miestą – dar saugesnis ir patogesnis, Vilnius pasitvirtino kokybės standartą – rekomendacijas pėsčiųjų infrastruktūrai. Paprastai kalbant, šis standartas padeda pasiekti geresnį patyrimą vaikštant per geresnius infrastruktūros sprendimus.

„Jame ne tik kalbama apie pėsčiųjų takų plotį ar dangas, kas itin svarbu, bet ir apie konteksto suvokimo svarbą. Taigi, ir apie želdinius – medžius ir krūmus, suoliukus, žmonių su negalia poreikius, takų priežiūrą ir daugybę kitų elementų, kuriuos gal ne visada pastebime, bet jie svarbūs“, – pabrėžė pašnekovas.

Duokime sau laiko

Vilniaus Darnaus judumo plane numatyti veiksmai įgyvendinami jau dabar ir bus tęsiami iki 2030 m. Pasak SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovo, prieš keletą metų tik idėjomis buvę planai jau virsta realiais pokyčiais mieste. Vis dėlto iššūkių netrūksta.

„Reikia laiko, kad būtų matomi teigiami rezultatai. Infrastruktūra nesikeičia taip greitai, kaip norėtųsi, nors čia pat ir atsitinka priešingai – tai kas atrodė nepasiekiama svajonė prieš trejus, šiandien – jau higiena ir savaime suprantamas dalykas. Žmonių mąstymas, įpročiai, sąmoningesni keliavimo pasirinkimai taip pat keičiasi pakankamai lėtai. Visgi pokytis jau matomas – pastebime ir tai, kad vilniečiai vis labiau džiaugiasi ir pradeda suprasti jų prasmę, nebebijo išbandyti sau neįprastų keliavimo būdų bei juos prisijaukina. Tad esame teisingame kelyje“, – sakė A.Nikitinas.

Liepos viduryje Vilnius pristatė visus judumo būdus sostinėje suvienijantį ženklą – JUDU. Jis skirtingas judumo paslaugas sostinėje palaipsniui sujungs „po vienu skėčiu“ JUDU šūkis „Po miestą paprastai“ nurodo filosofiją ir paskirtį vilniečiams – suvienyti ir patogesnėmis daryti visas esamas ir būsimas judumo sritis: viešąjį transportą, automobilių eismą, keliones dviračiais, paspirtukais ir kitus judumo būdus, kurie gims mieste.

Detaliau su Darnaus judumo mieste planu ir JUDU susipažinkite: www.judu.lt/vilnius, o kaip miestas juda ir judės darniau, sužinokite elektroniniame leidinyje.


Parengta pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ užsakymą. Turinys apmokėtas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?