Savivaldybė ieškos galimybių studijos rengėjų – jų konkursą planuojama skelbti sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė sako, kad dauguma Europos miestų pasirenka vis ekologiškesnius sprendimus, skatina darnų judumą, kai žmonės keliauja ne tik automobiliais, bet ir dviračiais ar pėsčiomis.
„Vilniaus darnaus judumo plane taip pat numatyti konkretūs veiksmai, jog miestas taptų vis draugiškesnis visiems, nepriklausomai nuo to, kokia transporto priemone jie nuspręs judėti“, – BNS teigė ji.
2017 metais kelionės viešuoju transportu Vilniuje sudarė apie 24 proc. visų kelionių, todėl norima, kad šis rodiklis didėtų. Be to, siekiama mažinti taršaus transporto.
Savivaldybė yra numačiusi iki 2030 metų iki 30 proc. padidinti kelionių pasiskirstymą – kad keleiviai tolygiau rinktųsi skirtingus kelionių būdus – viešuoju transportu, automobiliais, pėsčiomis ar dviračiais.
Taip pat siekiama vidutinį vienos kelionės greitį padidinti iki 19,9 kilometro per valandą, o vieno kilometro įveikimo trukmę sumažinti viena minute.
Numatyta penktadaliu sumažinti įprastu kuru varomų autobusų ir troleibusų, o bendrą teršalų emisiją – 54 procentais.
Šiuo metu Vilniaus autobusų kelių ilgis siekia 491 kilometrą, o troleibusų – 66 kilometrus. Iš viso mieste yra 88 autobusų ir 18 troleibusų maršrutų.
Anot savivaldybės, kasdien į gatves išvažiuoja 591 autobusas ir troleibusas, iš jų 358 yra nauji, iki penkerių metų amžiaus. Savivaldybė planuoja parką atnaujinti kasmet.
Vilniuje daug metų svarstyta galimybė įrengti tramvajaus liniją nuo Santariškių iki geležinkelio stoties arba metro tarp Viršuliškių bei miesto centro. Abi idėjos liko neįgyvendintos.
Seimas 2018 metų rudenį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą.
