Pirmasis Tautos namų idėją 1907 metais pristatė Jonas Basanavičius. Šią idėja taip pat puoselėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Martynas Yčas, Kazys Grinius, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras ir Jonas Vileišiai ir kiti. 1911-12 metais už suaukotas lietuvių bendruomenės lėšas buvo įsigytas Pamėnkalnis (Tauro kalnas). Šis sklypas iki šiol išliko visuomeninės paskirties.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 metais atgimė ir Tautos namų idėja, apie kurią primena 2007 m. vasario 16 d. atidengtas paminklinis akmuo, skelbiantis, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai. Tai turėtų būti tapti daugiafunkcinis kultūros centras su tarptautinius standartus atitinkančia koncertų sale.
Kaip posėdyje sakė „Tautos namų santaros“ narė, profesorė Viktorija Daujotytė, šis posėdis yra istorinis ir išliks istorijoje, nes daug žmonių šitos dienos laukė, lauke ir Justinas Marcinkevičius, miręs prieš metus, vasario 16-ąją. „Istorinis susirinkimas istoriniam gestui“, – kalbėjo V.Daujotytė.
Just.Marcinkevičiui posėdžio metu buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tarybos nariai jį pagerbė tylos minute, vėliau žiūrėdami į Rotušės salės skliautą tarsi į naktinį žvaigždėtą dangų, galėjo paklausyti poeto balso, jo skaitomų eilių.
Rezoliucijoje dėl Tautos namų rašoma, kad ši idėja yra istorijos testamentas Vilniaus miestui, todėl prie projekto įgyvendinimo kviečiamos prisidėti nevyriausybinės organizacijos ir valstybinės institucijos. Tai turėtų būti naujasis kultūros centras, kuris prisidėtų prie Lietuvos ir Vilniaus kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės plėtotės, Lietuvos ir Vilniaus euroregioninių galimybių, o kartu būtų vienas iš naujojo Lietuvos valstybingumo simbolių.
Finansavimas dar nenumatytas
A.Zuokas patvirtino, kad projektą ketinama įgyvendinti per šešerius metus. „Suprantama, kad tai yra nacionalinis projektas ir mes turime šešerius metus. Kaip dažnai Lietuvoje būna, pradedama rūpintis svarbios datos pagerbimu tada, kai lieka mažai laiko. Šešeri metai yra pakankamas laiko tarpas ir Vyriausybės darbo grupė, kuriai vadovauja Vyriausybės kancleris, dirba, mes esame tos grupės nariai“, – teigė meras.
Anot Vilniaus vadovo, šis simbolinis gestas leis pradėti procesą dėl Profsąjungų rūmų pastato išpirkimo arba perėmimo visuomenės poreikiams. Planai yra pristatyti Vyriausybei, informuota Seimo pirmininkė. Artimiausiu metu turėtų būti nuspręsta ir kokiu keliu tai bus padaryta.
„Turėtų būti naujas projektas. Prieš kelerius metus buvo skelbtas konkursas dėl Tautos namų projekto įgyvendinimo, tačiau tuo metu jis buvo sustabdytas, nes rūmų savininkės Profesinės sąjungos pastatą perdavė privatiems investuotojams, nors mes kalbėjome ir tuomet, kad galbūt galėtų mainais perduoti savivaldybei visuomenės poreikiams“, – teigė A.Zuokas.
Balsavimo metu visi tarybos nariai balsavo už. Visi jie buvo pakviesti ir pasirašyti rezoliuciją.
Opozicija vadina mero reklama
Tačiau opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvis krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija dar prieš iškilmingą tarybos posėdį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad A.Zuokas negarbingai ir nepelnytai sau priskiria nuopelnus dėl Tautos namų statybos. Esą šią idėją nuosekliai vystė TS-LKD ir jos dėka projektas gerokai pasistūmėjo į priekį bei įgavo apčiuopiamą viziją, tačiau dėl ekonominio nuosmukio statybos darbus teko atidėti.
„Dar visai neseniai Vilniaus merui nerūpėjo Tautos namų likimas. Net 2012 metų savivaldybės biudžete tam lėšų nenumatytos. Mero patriotizmas prabudo tik artėjant Vasario 16-osios iškilmėms – nei daugiau, nei mažiau, kaip dar viena gera proga pasireklamuoti. Kaip žinome, šiai progai Vilniaus vadovas rengia iškilmingą posėdį, kurio metu bus pasirašyta rezoliucija dėl Tautos namų statybos iki 2018 metų. Belieka tik apgailestauti, kad yra pelnomasi brangiausių tautai vertybių sąskaita“, – pranešime cituojamas frakcijos seniūnas Vidas Urbonavičius.
Politiko manymu, tai gali būti tik dar vienas deklaratyvus politiko gestas, nes rezoliucijoje net neužsimenama apie Tautos namų finansavimą. Vis dėlto TS-LKD frakcijos atstovai ketina rezoliuciją pasirašyti.