Nepasitenkinimo daug
Praeitą savaitę socialiniai tinklai net ūžė dėl to, kad Vilniaus gatvėse ėmė kauptis šiukšlės. Pasikeitus atliekų surinkimo ir apmokestinimo tvarkai atsitiko taip, kad kelias dienas iš daugelio vietų atliekos išvis vežamos nebuvo, tad konteinerių nei nuo individualių namų, nei iš specialių aikštelių niekas netuštino.
Gyventojai supyko: jiems ne tik pasikeitė išvežimo tvarka (buvo pranešta, kad iš individualių namų rajonų šiukšlės bus vežamos kas antrą savaitę, o ne kiekvieną, kaip buvo iki šiol), bet dar jie jautėsi ir palikti nežinioje. Pasirodo, iki tol atliekas vežusios bendrovės savo klientų aptarnavimo telefonus išjungė, o prisiskambinti į naujai įkurtą savivaldybės įmonę „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) buvo beveik neįmanoma.
Robertas Kiela, SĮ „VASA“ Atliekų tvarkymo paslaugos administravimo tarnybos vadovas, praeitą savaitę 15min sakė: „Nuo gegužės 1 d. Vilniuje pasikeitus atliekų surinkimo bei išvežimo tvarkai, aptarnavimo zonoms bei atliekų vežėjams, keičiasi ir atliekų surinkimo grafikai, tačiau šiuo metu yra tas trumpas pereinamasis periodas, kai naujasis atliekų tvarkymo administratorius – savivaldybės įmonė VASA – derina ir koreguoja atliekų vežimo grafikus, atsižvelgdama į gyventojų ar įmonių poreikius, jei reikia – pasiūlo didesnės talpos konteinerius.“
Penktadienį „VASA“ atsiprašinėjo gyventojų ir žadėjo, kad po trijų dienų Vilniuje bus tvarka. Deja, pirmadienio rytas parodė, kad iki tvarkos dar toli – tvarkingesnis buvo nebent miesto centras ir Senamiestis, o štai Antakalnyje, Žirmūnuose šiukšlių krūvos kėlė siaubą.
Tvarką žada per savaitę
Pirmadienį su atliekas vežančių bendrovių UAB „Ecoservice“, UAB „Ekonovus“ ir UAB „VSA Vilnius“ vadovais bei „VASA“ direktoriumi Rimantu Juknevičiumi susitiko Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kuriam irgi teko atlaikyti kritikos strėles dėl šios pertvarkos. Po susitikimo surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje jis, tiesa, nepasirodė, kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
„Atliekų reforma, kuri įvyko Vilniaus mieste, buvo neišvengiama, ją reikėjo įgyvendinti, o įgyvendinus net mažiausiuose regionuose buvo nemažai suirzusių piliečių. Reforma palietė visus vilniečius, kas reiškia, kad visi 30 tūkst. konteinerių, visi 100 tūkst. adresų, dar tik pradėtos kasti požeminės aikštelės ir daugelis kitų pakeitimų ilgainiui lengvins vilniečių gyvenimą ir švarins mūsų miestą.
Šiandien mieste dirbame su trim stipriausiomis šalyje atliekų tvarkymo įmonėmis, jos tvarkosi su šituo sunkiu uždaviniu ir deda į tai visas pastangas. Žinoma, yra įvairių problemų, dėl kurių negalima buvo išvežti konteinerių, kurie susikaupė per praėjusią savaitę. Visos problemos greitai sprendžiamos, organizuojami darbų proceso pakeitimai, kas padės situaciją suvaldyti. Dėl piktybiškų atvejų taikysime sankcijas pagal sutartį, bet šiandien nėra laikas rodyti pirštais, svarbiausia, kad šiukšlės būtų išvežtos“, – kalbėjo P.Poderskis, įsitikinęs, kad jau greitai miestas bus gerokai švaresnis, nei buvo iki gegužės 1 d., kadangi buvo labai daug problemų iki pertvarkos.
„VASA“ vadovas R.Juknevičius žadėjo, kad jau per savaitę Vilniuje bus tvarka. Esą tiek laiko reikia, kad dabar susikaupusios šiukšlės būtų išvežtos, o vežėjai dirbtų pagal naują tvarką. Tiesa, vienos iš įmonių – UAB „Ekonovus“ – direktorius Vaidas Sliesoraitis teigė ką kita. Jo teigimu, skundų nebebus tik po trijų mėnesių.
Paklaustas, kad gal vis dėlto gyventojai nebuvo tinkamai informuoti apie pokyčius, R.Juknevičius tvirtino, jog informacijos tikrai buvo ir kas norėjo, tas sužinoti tikrai galėjo viską.
Vežėjų sumažėjo
Iki šiol atliekas Vilniuje vežė keturios įmonės, dabar liko trys. Tačiau Saulius Budrevičius, UAB „Ecoservice“ valdybos pirmininkas, tikina, kad pajėgumų jiems tikrai užteks, naujos technikos buvo įsigyta, gal tik kol kas kyla sunkumų, nes vairuotojai dar gerai nežino savo naujų maršrutų. O juos išsinagrinėti iki pertvarkos esą tiesiog nebuvę laiko, nes tie patys vairuotojai dirbo ir iki tol.
Būtent pasikeitimus, kai vežėjai ėmė aptarnauti iki tol nežinomas teritorijas, P.Poderskis įvardijo kaip vieną iš priežasčių, kodėl kilo problemų su atliekų išvežimu. Jo manymu, nežinomose teritorijose vairuotojams sunkiau rasti konteinerius. O ir grafikus, kada iš kurios konkrečios vietos išvežamos atliekos, reikėtų pasitikslinti, kad nenutiktų, jog konteinerį reikėjo išstumti vakar.
Tai akcentavo ir R.Juknevičius, ir S.Budrevičius. Anot „VASA“ vadovo, grafikai dar yra atnaujinami, juos patikslinti žadama iki antradienio ryto, šiuo metu apdorojami gyventojų prašymai.
„Vairuotojas kiekvieną dieną turi pakelti apie 240 konteinerių ir jei kiekvienam konteineriui tenka sugaišti papildomas dvi minutes, tai 240 konteinerių padauginus iš tų dviejų minučių, pamatysime, kiek valandų vairuotojas sugaišta papildomai tam, kad aptarnautų ir sėkmingai dirbtų toje teritorijoje“, – apie naujus iššūkius atliekų vežėjams kalbėjo S.Budrevičius.
Aktyviau veikti ragina ir gyventojus
Jis pripažino, kad žino apie situaciją Antakalnyje, Žirmūnuose, kai atliekos neišvežtos ir virsta iš konteinerių. Tačiau esą viskas tvarkoma, gal tik nepavyksta to padaryti taip greitai, kaip norėtųsi. Be jis supranta, kad gyventojai yra įsiaudrinę.
„Galėjo būti nesklandumų. Nėra taip, kad viso rajono šiukšlės neišvežtos. Gal kai kuriuose kiemuose, kai kur gatvėse konteineriai buvo perpildyti, tą situaciją mes pastebėjome ir šiuo metu mes tvarkomės, tikrai dedam visas pastangas ir stengsimės artimiausiu metu, kad tokiu situacijų nepasikartotų“, – kalbėjo S.Budrevičius.
Jurgita Petrauskienė, UAB „VSA“, kuri rūpinasi atliekų išvežimu centrinėje Vilniaus dalyje, direktorė, teigė, kad laukiama ir gyventojų bei įmonių pagalbos – jų prašoma fiksuoti konteinerių inventorinius numerius, nes tuomet problemos spręsis tikrai greičiau, nei tik nurodžius adresus. Laukiama ir pastatus administruojančių bendrovių paramos.
„Turime nemažą problemą dėl uždarytų kiemų, užrakintų vartų, tai mums susirasti tuos adresus, kurie yra požeminėse aikštelėse, už uždarytų vartų, Centro zonoje yra sudėtinga“, – teigė J.Petrauskienė.
Mokestį žada mažesnį
Dabar sostinė suskirstyta į penkias zonas, kurias aptarnaus ir už tvarką jose atsakys konkretūs vežėjai, tad, kaip skelbiama, nebeliks „pilkųjų zonų“, kuomet į vieną daugiabučių kiemą važiuoja keletas vežėjų. Teigiama, kad net apie trečdalis iki šiol už atliekų išvežimą nemokėjo visai.
Gyventojams gegužės ir birželio mėnesiais bus siunčiami pirmieji mokėjimo pranešimai apie 2018 m. rinkliavą. Juose bus nurodytas vietinės rinkliavos dydis, apskaičiuotas už 8 šių metų mėnesius. Naują rinkliavą sudarys dvi – pastovioji ir kintamoji – dalys. Pastovioji dalis skirta visai atliekų sistemai išlaikyti, ir jos dydis priklausys nuo gyvenamųjų patalpų ploto, o sąskaitą gyventojai gaus vieną kartą per metus. Kintamoji dalis bus skaičiuojama nuo atliekų susikaupimo mieste vidurkio. Pradėjus sverti atliekas, pastaroji dalis bus tikslinama ir nuo kitų metų gyventojai mokės pagal užfiksuotą faktą.
Pastoviąją dalį mokės visi nekilnojamojo turto (NT) savininkai arba nuomininkai, ji bus apskaičiuojama pagal NT plotą, o kintamoji dalis bus skaičiuojama pagal atliekų kiekį. Iki šiol vidutinio 60 kv. m ploto buto savininkai per metus už atliekų tvarkymą mokėdavo vidutiniškai 77,76 euro, o įsigaliojus naujai tvarkai ši suma turėtų mažėti iki 33 eurų.
Nuo kitų metų pradžios Vilniuje startuos antrasis atliekų sistemos pertvarkos etapas, kai bus pradedamos įrengti 755 požeminės ir pusiau požemines konteinerių aikštelės, 7 naujos didelių gabaritų atliekų tvarkymo aikštelės, o atliekų rūšiavimui skirtų konteinerių tinklas bus sparčiai plečiamas.