Dalinuosi.lt nusprendė palyginti, kaip veikia dviračių dalinimosi sistemos Vilniuje ir Londone. Bandėme lyginti tuos kriterijus, kurie yra nepriklausomi nuo miesto dydžio ir finansinių galimybių.
Galima drąsiai sakyti, kad Vilnius pasimokė iš pirmos „oranžinių“ dviračių kartos nesėkmės ir žengė keliu, kuris jau buvo pramintas Vakaruose – pasirinko dviračių dalinimosi sistemą su pakankamu apsaugos lygiu, kuris atgraso ilgapirščius siekiančius greito nelegalaus kelių šimtų litų uždarbio.. Panaši sistema veikia ir Londone, tačiau esminis skirtumas tas, kad Londone ji įvesta kartu su partneriu banku „Barclays“, o Vilniuje savivaldybės partneris buvo lauko reklamos agentūra „JCDecaux“. Ši bendrovė panašias sistemas jau yra įdiegus daugiau kaip 60-tyje miestų.
Vilniuje dalinimosi dviračiais sistema startavo liepos 15 dieną. Specialiai pernelyg nesidomėjome jos veikimo subtilybėmis, nes norėjome „sukurti“ tokias pačias sąlygas kaip Londone. D.Britanijos sostinėje dviratį skolinomės keletą kartų pernelyg nenagrinėja veikimo subitulybių, tik iš draugų išgirdę paraginimą: „Viskas paprasta“.
Vilniuje prie dviračių nuomos punkto šalia Pilies gatvės iš pradžių nuėjome tik su banko kortele. Rankoje nešini banko kortele dviratį skolinomės ir Londone. Tik Vilniuje mus lydėjo mažiau sėkmės. Sąskaitoje buvo lygiai 500 litų, o norint išsinuomoti dviratį reikia bent 550 litų – tokia suma rezervuojama kaip užstatas. Londone pakako turėti 2 svarus sterlingus sąskaitoje ir su viena kortele galėjome pasiskolinti iki 4 dviračių. Vilniuje su viena kortele nepavyko pasiimti nė vieno dviračio. Jeigu ir būtų pavykę, dviračio būtume iškart negavę, o turėję pirkti 3 dienų bilietą už 10 litų. Bent jau taip supratome pranešimą nuomos punkto ekrane. Kitaip tariant, už pusvalandį kelionės naujutėliu „oranžiniu“ būtų reikėję sumokėti 10 litų. Taip skaičiuojant, kelionė 2,5 karto brangesnė nei Londone.
Nepavykus išsinuomoti dviračio su banko kortele, iš piniginių ištraukėme Vilniečio kortelę, tačiau...staigmena – šią kortelę pirma reikia aktyvuoti internetu, o tik po to galima naudotis dviračių dalinimosi sistema.
Londone taip pat viskas nesiklostė sklandžiai. Juokavome, kad neleidžia pasiimti dviračių, nes turėjome ne „Barclays“ , o kito banko debetinę kortelę. Kad ir kaip būtų, visos problemos išisisprendė paskambinus į klientų aptarnavimo centrą. Mums pasiūlė pabandyti dviračius pasiimti iš kito automato. Jau po 10 minučių mynėme du mėlynos ir pilkos spalvos dviračius.
Vilniuje minti pedalus galėjome tik maždaug po 2 valandų, nes teko grįžti prie kompiuterių. Sutinkame, kad ši problema būtų išisisprendus, jeigu būtume visas sąlygas išnagrinėje prieš pradėdami bandymą. Kita vertus, kas iš mūsų perskaito visas sąlygas? Žvelgiant dar kitu kampu, kartą užsiregistravus procedūros kartoti nebereikės, tad viskas turėtų klostytis kur kas sklandžiau. Beje, už „narystę“ iki sezono pabaigos (spėjame, spalio vidurio?) sumokėjome po 20 Lt. Kitais metais, visas sezonas kainuos 69 Lt, jeigu niekas nepasikeis. Kaina džiugina.
Kėlionė „oranžiniu“ truko 22 minutes. Dviratis buvo švarus, mynėsi smagiai, sėdynės aukštis reguliuojasi lengvai, pavaros keičiasi sklandžiai. Važiuojant senamiesčio grindiniu šiek tiek erzino baršaknačios apsaugos, bet čia grindinio problema, tikrai ne dviračio. Vilniaus dviračiai šiek tiek lengvesni ir mažesni nei Londono ir mums tai patiko. D.Britanijos sostinėje tekdavo įkvėpti prieš pakeliant dviratį, jeigu netikėtai nuspręsdavai, kad nori atsidurti ant šaligatvio.
Labiausiai kelionėje po Vilniaus centrą trūko programėlės išmaniajam telefonui, kurioje būtų galima visų nuomos stotelių išsidėstymą ir jų užimtumą matyti realiu laiku. Cyclocity.lt puslapyje siūloma „JCDecaux“ programa nuvylė, nes neradome to, ko ieškojome – žemėlapio su realiu nuomos stotelių užimtumu. Nors dabar ši paslauga ne itin reikalinga, bet kitų miestų patirtis rodo, kad logistikos niuansai yra bene pagrindinis iššūkis operatoriui. Kitaip tariant, vieni nuomos punktai bus populiaresni už kitus ir juose neliks laisvų vietų, tad apie tai norėtųsi žinoti dar prieš ten nuvažiuojant. Džiugu tai, kad stotelės iš tiesų išdėliotos netoli viena kitos, todėl didelių problemų ieškant laisvos vietos palikti dviračiui nebus.
Na, ir pabaigai – jeigu kada nors išgirsite ką nors sakant, kad tokia sistema gali būti pelninga, tai priimkite kaip juokelį. Kaip ir beveik visas viešasis transportas, jis reikalaus vienokios ar kitokios paramos. Bent taip rodo Londono pavyzdys, nors ten sistema naudojasi ir vietiniai gyventojai, ir turistai.
