Bendrovės „Schibsted“ portalai Lietuvoje (15min.lt), Latvijoje (TVNET.lv) ir Estijoje (DzD.ee) nusprendė palyginti trijų šalių sostinių transporto sistemas. Skaitytojas pats gali įvertinti, ar gerai ten, kur mūsų nėra, ir ar reikia mums ką nors pasisavinti iš kaimynų patirties.
Vilnius svajoja apie tramvajų
Vilnius neturi nei metro, nei tramvajų. Apie tai, kad toks viešasis transportas Lietuvos sostinėje galėtų atsirasti, kalbėta ne kartą. Tačiau kalbos kalbomis, o realybė tokia pati, kaip ir prieš dvidešimt metų – duobėtomis Vilniaus gatvėmis vis dar važiuoja tik autobusai ir troleibusai. Dar maršrutiniai taksi, tačiau pastarieji vis labiau stumiami iš miesto į atokesnius rajonus.
Vilnius neturi nei metro, nei tramvajų. Apie tai, kad toks viešasis transportas Lietuvos sostinėje galėtų atsirasti, kalbėta ne kartą. Tačiau kalbos kalbomis, o realybė tokia pati, kaip ir prieš dvidešimt metų.
Galbūt dėl to vienas labiausiai vilniečių keiksnojamų dalykų yra viešasis transportas. Troleibusai ir autobusai seni, nepatogūs, važiuoja lėtai. Viešajam transportui skirtų eismo juostų gatvėse mažoka, tad tik kai kur važiuojant troleibusu ar autobusu transporto spūstis pavyksta įveikti greičiau nei nuosavu automobiliu.
Iki naujųjų metų mieste turėtų atsirasti nauja viešojo transporto rūšis – greitieji autobusai. Vilniaus savivaldybės vadovai žada: tam bus atrinkti 7 maršrutai, kurie gali būti pakoreguoti, tačiau jais važinės naujausi ir moderniausi miesto autobusai. Tai bus savotiškas viešojo transporto eismo stuburas. Šie autobusai atveš keleivius į transporto mazgus, kur jie galės perlipti į kitus troleibusus ir autobusus.
Šie autobusai važiuos greičiau, kadangi sustos ne kiekvienoje stotelėje. Daugiau galimybių pagreitinti jų važiavimą miestas kol kas neturi, tačiau tikimasi ateityje įrengti papildomų viešojo transporto juostų gatvėse, tinkamai sureguliuoti šviesoforus. Taip pat greitieji autobusai važinės pakankamai dažnai, kad jų nereikėtų ilgai laukti. O kitų troleibusų ir autobusų tvarkaraščiai bus taip suderinti, kad vos išlipus iš greitojo autobuso atvažiuotų kita transporto priemonė.
Tai – ateities planas. Kol kas vilniečius piktina pasikeitusi viešojo transporto bilietų sistema. Nuo rugpjūčio 15-osios Vilniaus autobusuose ir troleibusuose pradėjo veikti el.bilieto sistema, o po naujųjų el.bilietai visiškai pakeis vienkartinius popierinius bilietus.
Pradžia – nesklandi. Dauguma Vilniaus spaudos kioskų rugpjūčio 15-osios rytą net neturėjo Vilniečio kortelių, kurie keičia senąsias el.bilieto korteles. O kurie ir turėjo, ne visur buvo įmanoma papildyti jas naujaisiais el.bilietais ar tiesiog pinigais. Vėliau paaiškėjo, kad komposteriai pačiuose troleibusuose ir autobusuose irgi ne visi normaliai veikia. Pasigirdo skundų, kad kai kam vietoj pusvalandinio bilieto už 2,5 Lt buvo nuskaičiuota po 5 ir daugiau litų.
Savivaldybė tvirtina, kad techninių nesklandumų mažėja, bet vis dėlto spaudos kioskuose iki pat naujųjų metų bus galima įsigyti popierinių bilietų. Pastarieji nemažai keleivių daliai vis dar atrodo pigesni, kadangi kainuoja 2 Lt, o pigiausias el.bilietas, skirtas važiuoti pusvalandį, kainuoja 2,5 Lt. Tiesa, perlipus į kitą transporto priemonę naujo, kitaip nei popierinio, žymėtis nereikia, jeigu kelionė trunka ne ilgiau kaip pusvalandį. Važiuojant valandą bilietas kainuos 3,5 Lt.
Išliko galimybė įsigyti bilietą ir iš transporto priemonės vairuotojo. Tačiau jo kaina, iki šiol siekusi 2,5 Lt, itin išaugo – nuo rugpjūčio 15 dienos ji yra 3,5 Lt (ir 1,75 Lt su 50 proc. nuolaida). Toks bilietas galioja iki paskutinės maršruto stotelės, perlipus į kitą transporto priemonę tenka pirkti naują.
Pasikeitė ir nuolatiniai bilietai. Iki šių metų rugsėjo 1-osios galiojo mėnesiniai bilietai, o nuo šiol yra 30 dienų skirtas bilietas, kuris galios nuo tos dienos, kai keleivis jį aktyvuos. Vadinasi, rugsėjo 3-iąją aktyvuotas bilietas galios iki spalio 2-os dienos imtinai, o nebe nuo pirmos iki paskutinės mėnesio dienos, kaip buvo iki šiol. Atrodytų, patogu.
Tačiau naujoji sistema patinka ne visiems. Tik autobusuose ar tik troleibusuose galiojančių nuolatinių bilietų nebeliko. Tad jeigu vilniečiai gyvena tokioje miesto dalyje, kur troleibusai net nevažinėja, jam vis tiek teks pirkti brangesnį bendrą bilietą. Vien troleibusu arba vien autobusu važiuoti galiojęs mėnesinis bilietas kainavo 85 Lt, bendras – 110 Lt. Nuo šiol tenka pirkti tik bendrus visame viešajame transporte galiojančius bilietus ir jų kaina siekia 100 Lt, jeigu važinėsite visomis savaitės dienomis, arba 90, jeigu važinėsite tik darbo dienomis.
Talino spūstys: visiškai nemokamai
Vienintelis dalykas, kurį aiškiai supranta Estijos sostinės gyventojai, yra tai, kad viešasis transportas jiems bus nemokamas. Vis dėlto dalykų, kurių jie taip ir nesuprato, nors apie tai spauda rašė vos ne kiekvieną dieną, daug daugiau.
Pavyzdžiui, ne visi supranta, nuo kokios dienos transportas taps nemokamas. Buvo skelbiama, kad viešasis transportas taps nemokamas visiems miesto gyventojams, pensininkams ir studentams, net ir tiems, kurie nuolat negyvens Taline, iškart po Naujųjų metų.
Kita vertus, daug neaiškumų kilo, kai buvo pranešta, kad Estijos sostinėje nuo rugsėjo 21 d. bus įvesta nauja bilietų pardavinėjimo tvarka.
Nauja sistema reiškia naujų miestiečio kortelių įvedimą, jos kainuos du eurus (apie 6,90 Lt). Prieš įlipant į autobusą kortelę reikės pridėti prie terminalo, norint užsiregistruoti savo kelionei. Panašiai, kaip Vilniuje. Pati kelionė liks nemokama, bet miesto valdžia nori registruoti keleivius, kad žinotų, kokie maršrutai patys populiariausi.
Miesto taryboje opozicija iškart pradėjo nerimauti, kad įmonė, kuri gamina ir administruoja miestiečių korteles, gaus visus duomenis apie tai, kur ir kada važiavo konkretus žmogus.
Ne visi nori, kad didysis brolis stebėtų tave, bet miesto valdžia, atrodo, dėl to problemų neįžvelgia.
Tokias korteles reikės pirkti net tiems, kurie ir taip turi teisę važiuoti nemokamai. Pavyzdžiui, pensininkams. Tiesa, miesto savivaldybė pažadėjo, kad 150 tūkst. nemokamų kortelių bus skirtos neįgaliems vaikams, vaikams iš daugiavaikių šeimų, našlaičiams ir t.t. Įsigijus kortelę, iškart reikės ją personifikuoti, o vėliau dar aktyvuoti. Tik tada galima bus važiuoti nemokamai.
Nors miestiečiai nelabai pyksta ant miesto valdžios, nes du eurai – nėra dideli pinigai, bet naujoji tvarka visiems priminė, kad ne taip seniai Talino merija buvo įvedusi kitą tvarka – skatino gauti „Talino ID-kortelę“. Tam tik reikėjo būti miesto gyventoju ir turėti Talino registraciją. Kortelės turėtojas gaudavo daugybę nuolaidų. Tokios kortelės dar galioja, ir jas dar bus galima naudoti net iki kitų metų kovo mėnesio. Paprasti žmonės dabar juokaudami svarsto – kada valdžia nustos kišti visokias plastikines korteles?
Labiausiai nuo nemokamo viešojo transporto Taline nukentėjo nuosavų automobilių vairuotojai. Miesto centre, ir ne tik, buvo visiškai perdaryta judėjimo schema.
Bet daugiausia nuo nemokamo viešojo transporto nukentėjo nuosavų automobilių vairuotojai. Talino centre, ir ne tik, buvo visiškai perdaryta judėjimo schema. Atsirado daug juostų, skirtų tik autobusams. Vairuotojams tapo labai sunku greitai pravažiuoti miesto centrinę dalį. Kas važiuoja „A“ juosta iškart gauna nemenką baudą – pažeidėjus filmuoja kameros, o jos įrengtos vos ne ant kiekvieno kampo.
Transporto grūstys ir avarijos dėl to tapo populiariausia vasaros tema žiniasklaidoje. Vienas tramvajus, patekęs į avariją, paralyžiuoja centrą net dviem valandoms.
Autobuso vairuotojai, kaip tyčia, taip pat važinėja ne savo juosta, dar labiau apsunkindami kitiems eismo dalyviams ir taip nelengvą gyvenimą.
Visi laukė rugsėjo 1 d., kad būtų konstatuota – miesto judėjimas paralyžiuotas ir sostinėje karaliauja chaosas. Bet tą šeštadienį miesto savivaldybė džiaugsmingai pranešė: jokių spūsčių nebuvo, o miesto vicemeras paprastame autobuse gyrėsi, kaip aplenkė net kelis automobilius. Tai skambėjo gana juokingai, nes žurnalistai iš sraigtasparnio nufilmavo didžiules spūstis. Realiai jos buvo, bet oficialiai jų nebuvo.
Nėra atsakymo ir į pagrindinį klausimą: kas mokės už nemokamą transportą. Valdžia neskelbia, iš kur gaus pinigų (o jų tikrai gaus). Vairuotojai jaudinasi, kad dėl populistinių valdžios norų patikti neturtingam rinkėjui, visa našta guls ant jų pečių. Pavyzdžiui, bus smarkiai padidintos kainos už automobilių statymą.
Rygoje – modernus transportas ir nemokamos kelionės moksleiviams
Ryga nuo seno turėjo labai gerą transporto sistemą. Čia veikia ir autobusai, troleibusai, ir tramvajai. Trūksta tik metro, o viešasis transportas gana naujas ir atrodo puikiai.
Apie kokybę kalba kondicionierius, veikiantis saulėtomis ir karštomis vasaros dienomis. Dėl naujų tramvajų net perdarinėja ištisas gatves.
Veikia ir maršrutinio taksi tinklas. O kelionė taksi kartais net pigesnė, negu važiuojant autobusu.
Ryga nuo seno turėjo labai gerą transporto sistemą. Čia veikia ir autobusai, troleibusai, ir tramvajai. Trūksta tik metro, o viešasis transportas gana naujas.
Kai kur veikia elektriniai traukiniai. Tai ypač aktualu miegamųjų rajonų gyventojams. Ryga – didelis miestas. Didžiausias iš visų trijų Baltijos šalių sostinių. Galima sakyti, kad čia gyvena pusė Latvijos.
Viešasis transportas Rygoje nuolat brango. Dar 2007 metais bilieto kaina buvo vos 20 santimų, arba vienas litas. Po to ji pasiekė 1,5 Lt, vėliau – 2 Lt, o dabar – 2,5 Lt. Tokia kaina yra elektroninį bilietą perkant kioskuose. Tačiau iš karto nusipirkus 20 kelionių, galima važiuoti ir po 2 Lt. Bilietą perkant iš vairuotojo, tai kainuoja jau 70 santimų, arba 3,5 Lt.
Veikia ir įvairių rūšių mėnesiniai bilietai. Jie kainuoja nuo 14,20 latų (71 Lt) iki 45,90 latų (229,5 Lt), priklausomai nuo transporto, kuriuo jūs važinėsite.
Kaip ir Vilniuje, pažymėti bilietą reikia pasitelkus terminalą. Anksčiau kiekviename autobuse ar troleibuse dirbo konduktoriai, bet dabar kontrolieriai gaudo zuikius kartu su policija.
Neseniai miesto valdžia panoro padidinti baudą už važiavimą be bilieto iki brangiausio mėnesinio bilieto kainos – iki 45,9 latų, t.y. 229,5 litų. Tai kol kas dar svarstoma, bet greičiausiai tai bus įvesta, nes dabar bauda sudaro vos 5 latus (25 Lt). O tauta mėgsta važinėti be bilietų. Pernai buvo nubausti beveik 70 tūkst. zuikių. Jie bendrai sumokėjo daugiau nei vieną milijoną litų.
Kadangi bus padidinta bauda, greičiausiai atsiras korupcijos rizika, tad reikės papildomai kontroliuoti kontrolierius.
Mokiniai Rygoje važinėja visiškai nemokamai. Bet tai įsigaliojo tik nuo rugsėjo 1 d. Tam miesto valdžia skyrė 1,17 mln. latų (8,4 mln. litų). Kol kas niekas nežada įvesti nemokamo transporto, bet valdžia neslepia, kad ją domina Talino patirtis. O dabar visiškai nemokamai žmonės važinėja per šventes. Tokias, kaip Nepriklausomybės diena.
