Mokinių nemažėja
Artėjančius mokslo metus Vilnius pasitinka gausesniu tiek pirmokų, tiek abiturientų būriu. Pirmokų numatoma visose mokyklose turėti apie 6,7 tūkst., praėjusias mokslo metais jų mokėsi daugiau nei 6,2 tūkst.
Abiturientų 2022–2023 mokslo metais planuojama turėti daugiau nei 5,2 tūkst. visose Vilniaus mieste esančiose bendrojo ugdymo įstaigose. Pavyzdžiui, praėjusiais metais jų buvo net apie 900 mažiau – apie 4,3 tūkst.
Apie bendrą 2022–2023 mokslo metais mokinių skaičių Vilniaus miesto savivaldybės kuruojamose ugdymo įstaigose Vilniaus savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kowalewska sako taip – bus apie 75 tūkst. mokinių, bet šiuo metu pastebima tendencijų, kad šis numatomas mokinių skaičius gali padidėti.
O į klausimą, ar sostinėje tebeturime perpildytų mokyklų, A.Kowalewska atsako trumpai: „Taip“.
Daugiausia tokių – Pašilaičiuose, nors vos prieš kelerius metus čia irgi atidaryta naujai pastatyta Gabijos progimnazija, kiek pagerinusi situaciją šioje sparčiai besiplečiančioje miesto dalyje.
Kaip prieiti iki mokyklos
Tad mokslo metus mokyklų bendruomenės pasitinka įvairiai.
Štai Kunigaikščio Gedimino progimnazijos, turinčios kartu su dviem filialais Žvėryne 1400 vaikų, direktoriui Rimantui Remeikai per paskutines mokinių atostogų dienas labiausiai skaudėjo galvą dėl filialo Miglos gatvėje.
Ten šiuo metu įrengiamas magistralinis DN1000 skersmens išvalytų nuotekų magistralinis kolektorius, kuris nutekins lietaus vandenį iš akumuliacinės kaupyklos Ozo g. Šeškinėje į dar prieš kelerius metus T.Narbuto g. įrengtą naująjį vamzdyną.
Tad gatvė išrausta, šaligatvių nėra. Kaip sako R.Remeika, „į Miglos mokyklą patekti pėsčiomis neįmanoma, ypač vaikui“. Vis dėlto su darbų rangovais pavyko susitarti, kad bus įrengtas atitvertas laikinas takas pėstiesiems, o automobilių eismą reguliuos reguliuotojai, nes ir atvažiuoti sudėtinga.
Rekonstruos du filialus
Ateityje šios mokyklos laukia didelės permainos. Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra priėmusi spendimą išnuomoti patalpas Žvejų gatvėje, kur greičiausia kitąmet persikels ir šio filialo mokiniai, o likusios patalpos pagaliau bus renovuojamos.
Kaip pusiau juokais sako direktorius, gal ir gerai, kad Miglos filialas neišsikraustė šiemet – Vilniaus savivaldybė turėjusi planų keisti šio sklypo paskirtį, tad galbūt mokyklos ir nebūtų likę. Šiuo metu mokykla perėmė sklypus iš savivaldybės, pasirašė sutartį su Nacionaline žemės tarnyba.
„Paskelbėme su „Vilniaus vystymo kompanija“ konkursą abiejų mokyklų projektavimui (antroji – filialas Blindžių gatvėje). Procesas pajudėjo. Planas persikelti yra kitais metais, o rekonstrukcijos darbus pradėti vėliausiai kitų metų spalį“, – teigė R.Remeika.
Vis dėlto jau šiais mokslo metais Žvejų gatvėje išnuomotose patalpose greičiausia mokysis šios progimnazijos pradinukai, tik iš šios mokyklos pagrindinių patalpų Lukiškių skersgatvyje. Mokykla laimėjo europinį konkursą skaitmeniniam klasių modernizavimui, atsiras, kaip sako direktorius, kameros, garso įranga ir t. t. Tam reikia suremontuoti šešias klases, va tik per vasarą paskelbti keturi konkursai, iš kurių tik paskutinis buvęs lyg ir sėkmingas.
Tačiau progimnazijos vadovas vengia sakyti op neperšokęs per griovį – su rangovais susitiks tik rugsėjo 1 dieną.
Švęs pabaigę, ne pradėdami
Po vasario 24-osios, kai į Lietuvą atvyko daugybė karo iš namų išvarytų ukrainiečių šeimų, Kunigaikščio Gedimino progimnazija turėjo apie 40 ukrainiečių vaikų. Šiais mokslo metais jų lieka apie 15, tačiau tebesvarstoma, koks ugdymo modelis jiems bus taikomas.
Galbūt dalį dalykų jie mokysis nuotoliniu būdu kurioje nors Ukrainos mokykloje, nes vis dėlto lietuvių kalbos pamokos vasarą nebuvo tiek efektyvios, kad to pakaktų visiškai integracijai į kasdienį mokymąsi.
Kunigaikščio Gedimino progimnazija šiemet ketina mokslo metus pradėti nauja tradicija – be įprasto bendro renginio. Anot R.Remeikos, tai sovietmečio palikimas, todėl su pirmokais, nes jiems ir jų tėvams tai įdomiausia ir svarbiausia, įvyks susitikimas Žvėryno bažnyčioje, iš kurios jie jau keliaus į savo klases.
Su bendruomene sutarėme, kad šventes darysime, kai pabaigsime. Štai labai gražiai ketvirtokai Migloje šventę pasidarė – piknikas, maisto vagonėliai, žaidimai.
Penktokus Lukiškių skersgatvyje, kadangi yra apie 20 naujokų, pasitiks lauke aštuntokai, nusives į aktų salę, kur būsiąs nedidelis pasikalbėjimas apie mokyklą. Visi kiti mokslo metus pradės klasėse.
„Su bendruomene sutarėme, kad šventes darysime, kai pabaigsime. Štai labai gražiai ketvirtokai Migloje šventę pasidarė – piknikas, maisto vagonėliai, žaidimai, badmintonas, tinklinis, krepšinis, futbolas, tėvų bendravimas. Tikrai normali šventė, nes baigėme etapą“, – sakė R.Remeika.
Tokios dar nebuvo
Vis dėlto vienoje Vilniaus mokykloje bus tikrų tikriausia šventė. Pilaitės gimnazija persikraustė į tebebaigiamas patalpas. Tai bus moderniausia mokykla ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje.
Gimnazijos direktorius Mindaugas Briedis, tarp begalės paskutinių pasiruošimo darbų radęs laiko pokalbiui su 15min, neslėpė, kad tos vadinamosios paskutinės nakties pritrūksią: „Rugsėjo 1-oji tikrai bus, šventę turėsime, visi džiaugiamės, esame nusiteikę pozityviai.
Bet turbūt bus taip, kad laukiame kai kurių tiekėjų tiekimo, nes kai ko trūksta. Šiaip žmonės dirba ir naktimis, bet kiekvienas persikėlimas, įsikūrimas yra tam tikra problema.“
Direktorius neslėpė, kad gal ir norėtųsi visko greičiau, tačiau ne visus procesus paspartinti įmanoma. Be to, mokykla pastatyta išties rekordiškai greitai.
„Bėda yra ta, kad turime užleisti anas patalpas kitai mokykloje ir liekame truputį pakabinti ore. Bet nieko tokio, išgyvensime. Visi labai pozityvūs – ir mokytojai, ir vaikai.
Vien ta žinia, kad mes einame į naują mokyklą, mums davė beveik 300 naujų mokinių, mūsų mokinių skaičius išaugo vos ne 50 proc. Visi nori mokytis moderniausioje, geriausioje, labiausiai pritaikytoje mokykloje, nes tokios mokyklos dar Lietuvoje nebuvo.
Kalbėjome ir su meru, turėjau tokį projektą, esu aplankęs daugybę Europos mokyklų, kažkaip vis galvojau, kada mes galėsime tokią mokyklą turėti Lietuvoje, tai dabar nuo rugsėjo 1-osios turėsime net geresnę, negu kai kuriose Europos valstybėse“, – kalbėjo Pilaitės gimnazijos direktorius.
Esu aplankęs daugybę Europos mokyklų, kažkaip vis galvojau, kada mes galėsime tokią mokyklą turėti Lietuvoje, tai dabar nuo rugsėjo 1-osios turėsime net geresnę.
„Liko tik mokytis ir mokyti“
Jis pripažino ir tai, kad naujoji mokykla kelia kartelę ir ugdymo procesui bei jo organizavimui: „Dabar liko tik mokytis ir mokyti.“
Gimnazijoje iš viso mokysis apie 730 vaikų. Tiek buvo norinčių, vietų kai kuriose klasėse dar viena kita yra. Tačiau per artimiausius metus tikimasi, kad šis skaičius augs toliau ir mokykla bus užpildyta tiek, kiek numatyta pagal projektą – iki 900–1000 vaikų.
„Pilaitė yra toks rajonas, kur daug jaunų žmonių, jaunų šeimų, jie turi vaikų. Ir jiems būtų patogu tų vaikų niekur neišvežti, o leisti mokytis prie namų ir gauti paslaugas šalia“, – kalbėjo M.Briedis.
Jis neslėpė dėkingumo Vilniaus miesto savivaldybei – „kaip sako mūsų mokiniai, noriu žiauriai padėkoti“. Nes duotas pažadas pastatyti Pilaitėje mokyklą buvo ne tik įgyvendintas, bet ir tai padaryta greičiau, nei žadėta.
Pilaitė yra toks rajonas, kur daug jaunų žmonių, jaunų šeimų, jie turi vaikų. Ir jiems būtų patogu tų vaikų niekur neišvežti.
Poreikį patenkino
Kaip sako A.Kowalewska, Pilaitėje nuo naujųjų mokslo metų veiks trys Vilniaus savivaldybės pavaldumo (kuruojamos) mokyklos – Martyno Mažvydo ir Vydūno progimnazijos bei Pilaitės gimnazija. Pilaitės gimnazijoje mokysis tik vyresnių (9–12) klasių mokiniai, M.Mažvydo progimnazijoje sukomplektuoti 7 pirmų klasių komplektai, o Vydūno progimnazijoje – 6 pirmų klasių komplektai.
M.Briedžio manymu, teigiami poslinkiai įvyks ir progimnazijose – turbūt didžiausia mokykla Lietuvos istorijoje, M.Mažvydo progimnazija, turėjusi net apie 2 tūkst. vaikų, dabar pasidalino su naujai įkurta Vydūno progimnazija ir abi turės maždaug po tūkstantį mokinių.
Tokiu būdu, kaip sako A.Kowalewska, Pilaitėje veikiančios ugdymo įstaigos priėmė visus mokyklų aptarnavimo teritorijoms priskirtus mokinius, kurių tėvai laiku pateikė prašymus el. prašymų teikimo sistemoje.
Pradinukų vežioti į kitus rajonus savivaldybė nebeketina, ką darė iki šiol, kai mažieji mokiniai tiesiog netilpo vienoje progimnazijoje.
