Žalioji banga, apie kurios pradžią paskelbta šią savaitę, skamba kaip išties ambicingas tikslas.
Sodins nuo medžių iki vijoklių
„Miestiečiai didžiuojasi, o svečiai žarsto komplimentus žaliuojančiam Vilniui, tačiau daugelis gatvių kol kas dar nežaliuoja taip, kaip galėtų. Tik suvieniję savivaldybės ir vilniečių pastangas mūsų gatves galime paversti išties žaliomis.
Kartu privalome leisti daugiau veikti pačiai gamtai. Norime, kad už lango ar gatvėje būtų žalia – sodinkime akacijas, liepas, vynvyčius, gebenes. Sodinkime, kas tikra ir natūraliai, puikiai auga Vilniuje“, – pristatyme sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Žaliojoje Vilniaus bangoje galima dalyvauti sodinant savarankiškai arba dovanoti medžius, kuriuos pasodins apželdinimo profesionalai. Taip pat vilniečiai kviečiami sodinti greta savo namų, darbo arba pasirinktose miesto vietose.
Kaip teigiama savivaldybės pranešime spaudai, „Žaliosios Vilniaus bangos sodinukų arsenale – mieste lengvai prigyjantys, prisitaikę prie lietuviško klimato ir miesto sąlygų augalai: klevai, liepos, akacijos, pušys, lanksvos, alyvos, lanksvūnės, gebenės ir kiti vijokliai“. Sprendimai, kaip ir ką sodinti, esą pasirenkami vadovaujantis esminiu principu – eleganciją ir jaukumą kuria paprastumas.
Kaip vieną įdomiausių ir pirmųjų Žaliosios bangos projektų yra Konstitucijos prospekto pertvarkymas jo viduryje įrengiant žalią medžių juostą, bet išlaikant esamą eismo juostų skaičių.
„Medžiai labai nyksta“
Tačiau ne visi Vilniaus mieste mano, kad sostinė vis dar gali didžiuoti savo žaluma, nes medžiai esą prižiūrimi ne taip, kaip tai turėtų būti.
Vilniaus tarybos narys Tomas Seikalis su 15min pasidalijo iš Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus gauta informacija apie medžių būklę sostinėje. Joje – ne itin džiuginantys dalykai.
„Medžiai labai nyksta. Galite pamatyti miesto centre ir Senamiestyje. Todėl ir paprašiau atsiųsti man, kokia yra Vilniaus miesto strategija dėl medžių nykimo. Gavau štai tokią medžiagą, tikros strategijos nėra“, – tikino Vilniaus tarybos narys, anksčiau priklausęs opozicinei „valstiečių“ frakcijai, o dabar nepriklausantis jokiai.
Anot T.Seikalio, jam kaip vilniečiui kyla labai daug klausimų – kaip medžiai yra sodinami, kiek ir kodėl tik tiek prigyja, kaip jais rūpinamasi.
„Medžius yra užpuolę kenkėjai, grybelis, o kur dar bendras užterštumas mieste“, – žaliajam sostinės rūbui kenkiančius dalykus vardijo politikas.
Ne taip seniai nudžiuvo didelis, senas beržas Katedros aikštėje. Tuomet Vilniaus savivaldybė jo vietoje pasodino ąžuoliuką, didžiuodamasi apie tai viešai pranešė, tačiau T.Seikalis sako negalįs nesidalinti nuogąstavimais – jam atrodo, kad šis ąžuoliukas greitai nudžius.
„Meras kaskart pasipiktina, jeigu kalba pasisuka apie medžius. Tik kad nieko nėra daroma“, – teigė T.Seikalis.
Apžvelgtos kelios zonos
Trumpoje medžių, augančių Vilniaus miesto atskirose zonose, būklės analizėje, kurią ir gavo T.Seikalis, teigiama, kad tai nėra išsamus tyrimas, o labiau rekomendacinio pobūdžio analizė.
„Tačiau jau dabar reikia atkreipti dėmesį į pastabas ir planuoti veiksmus ateičiai“, – rašoma „Vilniaus parkų“ arboristo parengtoje analizėje.
Medžius yra užpuolę kenkėjai, grybelis, o kur dar bendras užterštumas mieste.
Analizei buvo pasirinktos zonos Senamiestyje, Naujamiestyje, Viršuliškės ir Gariūnų gatvės atkarpa:
„Akivaizdu, kad tiek Senamiestyje, tiek Naujamiestyje vyrauja brandūs arba einantys į brandą medžiai. Tuo tarpu miegamajame rajone didžiąją daugumą sudaro jauni arba netoli gamtinės brandos medžiai. Sudėtingiausia situacija Gariūnų gatvėje – skiriamojoje juostoje išskirtinai jauni, neseniai pasodinti, skurstantys medeliai. Sprendžiant pagal rūšį, dominuoja liepos, toliau klevai, kaštonai, beržai, švediniai šermukšniai ir kitų rūšių medžiai.
Pagal fiziologinį gyvybingumą, be jokių abejonių, geriausi medžiai yra Viršuliškių mikrorajone: kadangi tai jauni, rekonstrukcijų nepažeisti medžiai. Tačiau tenka pastebėti, kad prie važiuojamųjų dalių ar įrėminti šaligatvių, medžiai patenkinamos būklės – lajos kraštai apdžiūvę. Senamiestyje ar Naujamiestyje medžiai daug brandesni, tačiau jų fiziologinis gyvybingumas tik patenkinamos arba blogos būklės.
Priežastys elementarios: netinkamas genėjimas, per maža augavietė. Deja, prasčiausios sąlygos yra Gariūnų gatvės skiriamojoje juostoje augantiems medžiams – jie tik vegetuoja, bet negyvena, tam sąlygos nepatenkinamos.“
Pagal fiziologinį gyvybingumą geriausi medžiai yra Viršuliškėse: kadangi tai jauni, rekonstrukcijų nepažeisti medžiai.
Skurdus dirvožemis ir druska
Anot arboristo, bendra ir pagrindinė visų analizuojamųjų medžių problema – „augavietės dirvožemio skurdumas, nepakankamas dydis, ir, bene svarbiausia, didžiulis aplinkos šilumos kiekio akumuliavimas, kuris sukelia nuolatinę transpiraciją ir greitą drėgmės išeikvojimą“.
„Kritulių kiekis nėra pakankamas palaikyti gyvybiškai svarbiam drėgmės kiekiui, kadangi dėl didžiulių trinkelizuotų ir asfaltuotų plotų, kritulių vanduo nuteka į lietaus kanalizaciją, bet ne į medžių augavietę. (…)
Prie medžių nykimo ir augavietės skurdumo prisideda ir druskos mišinio ar tirpalo barstymas ir pylimas šaltuoju metų laiku ant takų ar važiuojamosios dalies. Tai ypač skaudžiai atsiliepia Gariūnų gatvės skiriamojoje juostoje augančių medelių gyvavimui. Didžiuliai druskingo aerozolio debesys skaudžiai pažeidžia greta augančių medžių, ypatingai spygliuočių, lajas, stipriai sutrumpina jų amžių. Beje, druskingo aerozolio debesys daug kenksmingesni negu purslai ant polajo.
Trečia medžių skurdumo ir nykimo priežastis – netinkamas medžių genėjimas. Medžių nuolatinis „stulpavimas“ arba nustuobrinimas ne tik labai stipriai sumažina jų amžių, išgyvenimo galimybes, bet ir subjauroja miesto kraštovaizdį. Tokia praktika turi būti netoleruojama ir išgyvendinta“, – rašoma analizėje.
Anot arboristo, būtina spręsti, kaip medžių augavietėse, išlaikyti didesnį drėgmės kiekį, pakeisti dirvožemį, įrengti vėdinimo ir maitinimo šulinėlius, tinkamai genėti.
Kiekvienas brandus medis tiek Senamiestyje, tiek Naujamiestyje, turi būti saugomas, nes pakeisti juos naujai sodinamais tose vietose praktiškai neįmanoma – jie neišgyvena.
Kad medžiams mažiau kenktų druska, būtina įrengti apsauginius barjerus nuo druskų purslų patekimo ant dirvožemio, taip pat – rinktis atsparesnes medžių rūšis, jaunus medelius pridengti apsauginiais tinklais, kurie apsaugotų nuo druskų aerozolio. O geriausias sprendimas būtų keisti druskos mišinius arba visai jų atsisakyti.
„Kiekvienas brandus medis tiek Senamiestyje, tiek Naujamiestyje, turi būti saugomas, kiek galės gyventi, nes pakeisti juos naujai sodinamais tose vietose praktiškai neįmanoma – jie neišgyvena. Būtina keisti naujai tiesiamų ar rekonstruojamų šiose teritorijose šaligatvių ir dviračių takų technologijas, atsisakant tranšėjų kasimo tradiciniu – naudojant ekskavatorius – būdu“, – pataria arboristas.
Vien prižiūrėti augančius negana
Vilniaus meras R.Šimašius tikina, kad vien saugant ir prižiūrint tai, kas Vilniuje jau yra žalio, miestas žalesnis netaps – tik išliks toks, koks yra dabar, o tie medžiai, kurie yra, vis tiek kažkada baigs savo gyvenimą. Tad esą norint tapti žalesniu miestu, reikia sodinti.
Anot mero, medžiai Vilniuje saugomi – visų pirma, kad nebūtų iškertami be reikalo, netinkamai genimi ir t.t.
Kitas dalykas – naujai sodinamų medžių priežiūra.
„Kad tie sodinukai nenugeibtų be vandens, nebūtų numarinti druskų, nebūtų sutrypti ir dar daugybė dalykų, nuo ko ir kodėl reikia saugoti. Tai, ką jau matėme žiemą – buvo atsiradusios tokios dėžės, saugančios nuo druskų. Tokie dalykai bus daromi ir turi būti daromi.
Kad tie sodinukai nenugeibtų be vandens, nebūtų numarinti druskų, nebūtų sutrypti ir dar daugybė dalykų, nuo ko ir kodėl reikia saugoti.
Bet pagrindinis dalykas yra visiškai kitas – mes ir gatvių standartų tvirtindami labai aiškiai įsivardinome sodinukus, kurie yra tinkami mūsų sąlygoms. Iki šiol pagrindinė problema buvo, kad sodinama tai, kas ir taip sunkiai auga ir prigyja, tada labai daug energijos reikia įdėti saugant. Kiekvienas sodininkas tą žino. Jeigu pasodinsi tai, kas netinka pagal klimato sąlygas, turėsi daug laistyti, genėti, ravėti, prižiūrėti, o rezultatą turėsi vidutinišką.
Jeigu pasodinti, kas tinka, darbo reikės šimtą kartų mažiau, o rezultatas bus dešimt kartų geresnis. Todėl sodinsime tai, kas yra paprasta. Tie klevai, kurie patys išdygo, nuo nieko nenumirs“, – kalbėjo meras.
Jo teigimu, kai vidury Konstitucijos prospekto bus pasodinti medžiai, gatvę valanti „Grinda“ turės važiuoti lėčiau, kad druskos nebūtų užverstos ant pasodintų medžių ir krūmų.
Ministerija įspėja dėl baudų
Sostinės mero planus sukritikavo ir Aplinkos ministerija. Šeštadienį BNS skelbė, kad už Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvą sodinti sostinėje invazines baltažiedes robinijas, klaidingai vadinamas akacijomis, gali būti baudžiama administracinėmis nuobaudomis.
Pasak ministerijos, net ir sulaukus galimo savivaldybės prašymo išbraukti šį medį iš Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo, tai nebūtų daroma.
„Dėl akacijų – mes matome, kad žmonės džiaugiasi jomis, tai yra senas Lietuvos augalas. Atsiprašau, bet turiu pavadinti, kad gamtos biurokratų dėka tai yra naikintinų augalų sąraše, tai yra nepataisoma ir nepateisinama“, – BNS sakė meras. Jis taip pat teigė neketinantis „diskutuoti su ministerijos biurokratais“.
Daugiau apie tai – skaitykite ČIA.
Savo nuomonę šiuo klausimu R.Šimašius išsakė ir feisbuke:
„Tiesiog pasibaisėtina, kai biurokratai į vieną draudžiamų augalų sąrašą suplaka robinijas (jas bene visi vadina akacijomis), ir tikrai žalingus bei labai plintančius uosialapius klevus“, – rašė jis ir dar kartą pabrėžė:
„Nei akacijų, nei robinijų, jau šimtus metų augančių Europoje, nepjovėm ir nepjausim. Kad ir ką benurodinėtų mums biurokratai iš ministerijos.“