Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2012 07 11

Siūloma nemokėti pašalpų tėvams, kurių vaikai laikomi dingusiais

Seimo narė konservatorė Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė mano, kad tiems tėvams, kurie nežino, kur yra jų vaikai, kurių vaikai nelanko mokyklos, neturėtų būti mokamos jokios socialinės pašalpos.
Išvykstantieji
Išvykstantieji / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Toks būdas, pasak parlamentarės padėtų spręsti dingusių vaikų problemą Lietuvoje.

„Mes tuos 2 tūkst. vaikų rastume momentaliai. Ir jie ateitų patys prisistatyti, jeigu pradėtume ir galvotume pristabdyti pašalpos mokėjimą tol, kol neatsiras tas vaikas ir nepradės lankyti mokyklos“, – įsitikinusi V.V.Margevičienė.

Jos vadovaujama komisija trečiadienį Seime surengė diskusiją dėl 2667 dingusių vaikų ir ieškojo kelių, kaip šiuos vaikus rasti. Dėl įstatymų ir tvarkų tobulinimo komisija nutarė kreiptis į Vyriausybę.

Pučiamas burbulas

Diskusijoje dalyvavusi Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovė Odeta Tarvydienė sako, kad skelbiamas skaičius, jog dingę yra 2667 Lietuvos vaikai, nėra teisingas.

Pasak jos, čia suskaičiuoti ne tik dingę be žinios, bet ir iš namų pabėgę nepilnamečiai, mokyklos nelankantys, tėvų į užsienį to nedeklaruojant išsivežti vaikai.

„Toks sąvokos „dingę vaikai“ neapibrėžimas kelia chaosą visuomenėje“, – pažymėjo O.Tarvydienė.

Pasak jos, daugiausia klaustukų kyla dėl vaikų, kurie nelanko mokyklos, kurių dingimu nesidomi tėvai, kuriuos patys tėvai išsiveža į užsienį niekam nepranešę.

„Kai vaikas dingsta be žinios, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau dažniausiai vaikai būna dingę kartu su savo tėvais arba teisėtais globėjais, o tokiu atveju, ironizuojant galima sakyti, kad policija, jei nėra kraujo lašo, ikiteisminio tyrimo nepradeda“, – aiškino Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Tuo tarpu tų vaikų, kuriuos į užsienį išsiveža artimieji, paieška sudėtinga. O.Tarvydienė teigė, kad įmanoma rasti tik tuos vaikus, kurių išvykimo šalis žinoma ir yra žinių apie grėsmes to vaiko saugumui.

„Tik tada galime kreiptis į tos šalies tarnybas“, – aiškino O.Tarvydienė.

Gali būti gimę svetur

Ji pasakojo atvejį, kai mamai išėjus iš kalėjimo močiutė turėjo grąžinti jos vaiką iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Tačiau Didžiosios Britanijos teisės aktai įpareigojo mamą prieš išsivežant vaiką nurodyti kur jis gyvens ir mokysis Lietuvoje.

O.Tarvydienė pažymėjo, kad tokios pat tvarkos, pagal įstatymus, turėtų būti laikomasi ir Lietuvoje, tačiau tėvai dažniausiai apskritai neinformuoja išsivežantys atžalas į užsienį.

Ministerijų atstovai teigia, kad šiuo metu jau yra kuriamas visuotinis vaikų registras, kuris turėtų padėti nustatyti, kurie vaikai iš tiesų dingę, o kurie tik išvykę svetur.

Savivaldybių asociacijos atstovas spėliojo, kad dalis iš 2667 dingusiais laikomų vaikų apskritai gali būti niekada nesilankę Lietuvoje – gimę užsienyje, o įregistruoti Lietuvoje.

Policija informavo, kad kasmet į pareigūnus kreipiamasi dėl maždaug tūkstančio dingusių vaikų. Absoliuti dauguma jų surandama. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos