Taip pat pateikti informaciją apie tarybinės-partinės vadovybės, tuometinės lietuvių išeivijos bei Vakarų valstybių žiniasklaidos reakciją, „Kauno pavasario“ įtaką tolesniam lietuvių antikomunistiniam pasipriešinimui. Parodą galite aplankyti čia.
Greta rašytinių dokumentų ir fotonuotraukų, parodoje eksponuojama ištrauka iš LCVA saugomo 1989 m. pastatyto režisieriaus Raimundo Banionio dokumentinio filmo „Fontano vaikai“.
2012 m. sukanka 40 metų, kai 1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode susidegino Romas Kalanta. 1972 m. gegužės 18 d. − R.Kalantos laidotuvių dieną Kaune įvyko stichiškos protesto demonstracijos, istorikų bei publicistų vadinamos „Kauno pavasariu“.
Demonstracijose dalyvavo daugiau kaip 2 tūkstančiai žmonių, buvo keliami šūkiai: „Tegyvuoja Laisva Lietuva!“, „Laisvę Lietuvai!“, jų malšinimui buvo mestos didelės milicijos, vidaus kariuomenės ir draugovininkų pajėgos.
Tarybinė propaganda traktavo R.Kalantos susideginimą kaip psichikos liga sirgusio asmens veiksmą, o jo laidotuvių metu kilusias demonstracijas, kaip viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganizmą, tačiau to meto lietuvių išeivijos bei Vakarų spauda įvykius įvertino kaip lietuvių jaunimo protestą prieš komunistinę priespaudą. R.Kalanta tapo politinio pasipriešinimo ir protesto prieš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupaciją simboliu.
2012 05 11
Virtualioje parodoje − archyvinė medžiaga apie Romą Kalantą
Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA) ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) parengė virtualią archyvuose saugomų dokumentų parodą, kurios tikslas supažindinti visuomenę su Romo Kalantos susideginimą ir 1972 m. gegužės 18 −19 d. Kauno įvykius atspindinčiais tarybinių represinių struktūrų, specialiųjų tarnybų, Lietuvos komunistų partijos (LKP) dokumentais, įvykių eigą nušviečiančiais aktyvių dalyvių bei liudininkų tardymų protokolais.
Po Romo Kalantos susideginimo Kaune vyko spontaniškos demonstracijos / LYA nuotr.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
