Taip I.Olendraitė ketvirtadienį sakė „Virtual Biotech Cafe“ – per vieną iš virtualių susitikimų su biotechnologijų sektoriaus mokslininkais ir verslininkais, kuriuos organizuoja Lietuvos biotechnologų asociacija. Jo metu asociacijos vykdomoji direktorė Agnė Vaitkevičienė mokslininkę klausinėjo apie SARS-CoV-2 mutacijas, kaip ir kodėl jos keičia pandemiją sukėlusį virusą, kurios mutacijos kelia nerimą, kaip jos lemia skiepų efektyvumą.
Pasikeitęs virusas lengviau „pabėga“ nuo imuniteto
Kaip pasakojo virusologė, genomas keičiasi kaskart, gyviems organizmams dauginantis, pavyzdžiui, žmonėms susilaukiant vaikų. Virusai dauginasi ne sulaukę brandos amžiaus, o kaskart, užkrėtę ląstelę, ir gali daugintis šimtais. Šio proceso metu vienas baltymas – RNR polimerazė – „privelia daug klaidų“, bet jos virusams išeina į naudą – padarius tūkstantį savo kopijų, kurios truputį skiriasi, yra tikimybė, kad bent viena išgyvens ir galės toliau keliauti per ląsteles bei daugintis. Mokslininkė tokius nedidelius pokyčius yra linkusi vadinti variacijomis – mutacija įvyksta, kai virusas pasikeičia gerokai labiau.
Tam tikroms viruso funkcijoms svarbu, kad jo RNR „susilankstytų“ į tam tikrą struktūrą. Heterociklinės bazės, schemose žymimos raidėmis, turi sutapti poromis: A – su T (virusuose yra U), G – su C. Virusams tokio tikslumo nereikia, jiems svarbu tiesiog susiporavimas, tad kartais A gali pasikeisti į G, o U – į C. SARS-CoV-2 esą mutuoja ne tiek daug, nes, nors minėtas baltymas pridaro klaidų, kitas baltymas jas pataiso.
Esminis virusų tyrimo metodas yra genomo sekoskaita. Tai panašu į knygos turinio supratimą, bandant ją skaityti panaikinus tarpus tarp raidžių. Paėmus mėginį iš nosiaryklės, ieškoma pokyčių genome. Jei pasikeitimų nedaug, tai greičiausiai bus proceso klaida, bet, jei dauguma sekų kitokios, greičiausiai bus mutacija. Taip, sudėjus raidę po raidės, galima palyginti ėminius iš skirtingų žmonių ar šalių.
COVID-19 sukeliančio viruso dabartinį genomą sudaro apie 30 tūkst. raidžių. Iki rugsėjo vidurio pradinis jo variantas turėjo septynias mutacijas, dabar – kur kas daugiau. Kadangi šios mutacijos didelės grėsmės nekėlė, apie jas plačiai nebuvo šnekama. Tiesa, I.Olendraitė pažymėjo, kad virusas nėra stipriai pakitęs. SARS-CoV-2 esą nedaug skiriasi nuo SARS-CoV-1, kuris pasaulį buvo išgąsdinęs prieš du dešimtmečius. Tačiau jo variacijų, kurios vadinamos ta pačia britiška mutacija, esama nemažai.
„Vis išlenda viruso atmainos, kurios potencialiai geriau prisijungia prie mūsų ląstelių, reiškia, geriau užkrečia, – aiškino mokslininkė. – Taigi normalu, kad variantai, kuriems pavyksta sėkmingiau mus užkrėsti, sėkmingiau užkrečia. Pasidaliname tais virusais, tada jis dar sėkmingiau užkrečia.“
Tam tikri viruso pokyčiai esą leidžia jam lengviau užkrėsti ir „pabėgti“ nuo imuniteto. Britai atlieka daug sekoskaitų ir mato, kad žmogus, turintis tam tikrą viruso variaciją, užkrečia gerokai daugiau žmonių.
„Jei sugebame sulaikyti, kad tos atmainos, kurios potencialiai pabėga nuo imuniteto, neišplistų bent kurį laiką, galime stipriai sustabdyti viską. Nes galime per tą laiką susivakcinuoti. Bet, kaip pamatėme, ypač Vakarų pasaulis nesugeba užlaikyti įvairių virusų plitimo, – sakė I.Olendraitė. – Tos atmainos tikriausiai ateis, bet dabar būtų labai gerai nustumti laiką, kol jos ateis, iki kuo vėliau. Nes jau dabar RNR vakcinų gamintojai, neoficialiais šaltiniais, dirba prie vakcinų adaptavimo. Berods „Pfizer“ vadovas yra pasakęs, kad užtruktų 3-6 savaites adaptuoti.“
Todėl, gaminant naują vakcinų partiją, galima atsižvelgti į aptiktus ir plintančius pokyčius. „Į mašiną įdėjus užsakymo receptą, truputį pakeisti kelias raides tikrai nesunku“, – sakė mokslininkės ir pridūrė, kad, net jei vakcinos efektyvumas bus kažkiek mažesnis nei dabartiniai 95 proc., tai vistiek bus labai gera vakcina.
Ji pristabdo viruso galimybes daugintis, kartu – ir keitimąsi, nes kiekvieno dauginimosi metu gali atsirasti mutacijų. Kita vertus, tuomet virusui atsiranda „motyvacija“ pasikeisti, tobulėti ir prisitaikyti prie situacijos, kad jo nesunaikintų. Taigi skiepai iš dalies gali paskatinti naujų mutacijų atsiradimą, bet tai vyks lėčiau. Doktorantė priminė gripo virusą – jis mutuoja kur kas greičiau ir labiau. Tačiau, jei visi visuomet pasiskiepytų nuo šios ligos, nors skiepų efektyvumas – gerokai mažesnis, greičiausiai pavyktų pagauti mutacijas ir jas pristabdyti.
„Vienintelis būdas atsikratyti viruso – skiepai. Tai padarėme su raupais. Jei pasaulis neišleps, gal padarysime ir su kitais virusais“, – apibendrino mokslininkė.
Spėja, kad britiška atmaina jau seniai pasiekė Lietuvą
Visame pasaulyje priskaičiuojama maždaug 800 viruso atmainų. Lietuvoje jų esą – apie 30 (beje, pavasarį viena buvo rasta tik mūsų šalyje, bet laikui bėgant ji dingo, nes nebuvo rutininės sekoskaitos). Iš viso žinoma pusė milijono SARS-CoV-2 genomų. Atliekant sekoskaitą, galima pamatyti, kurios atmainos pradeda dominuoti.
I.Olendraitė teigė mananti, kad britiškas viruso variantas jau seniai pasiekė Lietuvą. „Neįmanoma, kad, kai toks susisiekimas su Jungtine Karalyste (JK), nebūtume atsivežę, kai lapkričio gale baigėsi semestrai universitete ir visi studentai grįžo į namus. Jie grįžo pas tėvus, ne liko vieni užsidarę.“
Vilniaus universiteto Santaros klinikos kartu su bendrove „Thermo Fisher Scientific Baltics" gruodį atliko 8 iš daugiau kaip 4 tūkst. pagal tam tikrus laboratorinius požymius atrinktų ėminių SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitą. JK pastebėtos naujos viruso atmainos B.1.1.7 neaptikta. Tačiau visuose mėginiuose rasta iki šiol Lietuvoje sekoskaitos būdu neaptikta kita atmaina B.1.258.
Tai esą nereiškia, kad Lietuvoje britiškos atmainos nebuvo, tik aišku, kad ji nėra dominuojanti ir praėjusį mėnesį fiksuotą naujų ligos atvejų augimą sukėlė ne ši mutacija. Mokslininkė teigė turinti žinių. kad atmaina B.1.1.7 mūsų šalyje neseniai buvo nustatyta, tačiau 15min kalbinti didžiųjų ligoninių atstovai to nepatvirtino.
„Jei mes žinotume, kad visa banga (gruodį – red. past.) buvo sukelta britiškos atmainos, (…) sienų uždarymas ir prašymas izoliuotis grįžus neturi jokios prasmės. Bet, kadangi nieko nėra ir nebuvo, mums yra prasmė užsidaryti sienas, kad spėtume kuo daugiau suvakcinuoti ir atvejų skaičių numušti, kad būtų kuo geresnės situacija laikui, kai atmaina pradės plisti plačiau“, – kalbėjo virusologė.
Lietuvos kova su COVID-19 – skylėta
Komentuodama, ko pandemijos metu Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų šalių, I.Olendraitė pirmiausia paminėjo greitį. Esą turime kompetencijos, protingų žmonių, puikių mokslininkų, bet, imantis kokios nors iniciatyvos, net ir gavus finansavimą, procesai užsitęsia. Jos kolega per pusę vasario nuskaitė tūkstantį genomų. Lietuvoje moksliniai tyrimai vyksta, bet lėtai, esą trūksta atviros ir nuoširdžios komunikacijos tarp įvairių institucijų, žmonių.
Be to, darbo kultūra tokia, kad nedrąsu prisipažinti, jog kažko nežinai ar negali padaryti, ir leisti tai atlikti galinčiam. „Kuo atviriau pasakai apie savo klaidas, ko negali, nesupranti, tai leidžia padaryti greitai, nes atsiranda, kas gali ir žino ir gali padėti. Jei yra taip, kad gal aš kažkaip pats, nors to niekada nedariau, tuomet ir laiko prireikia“, – kalbėjo virusologė.
„Kaip vienas profesorius pasakė – šitoje situacijoje reikia įgalinti žmones, kurie geriausiai geba padaryti, ne tuos, kurie nori į CV gražų punktą įsidėti, straipsnį iš to parašyti ar finansavimą pritraukti į savo laboratoriją. Tai – viskas gerai ir suprantama, bet ne pandemijos sąlygomis. Norisi, kad žmonės, kurie tiesų gali, būtų įgalinti, jiems būtų suteiktas finansavimas ir panašiai.“
Virusologė pateikė viešųjų pirkimų pavyzdį. „Kai reikia čia ir dabar, net jei tik mėnesį tereikėtų laukti, tai vistiek užtrunka. Jei galėtum tiesiog rytoj eiti ir daryti, užsisakęs reagentų, kurių vistiek reikės palaukti kokią savaitę...“
