15min Klausyk: „Šiltnamio defektas“ aiškinasi atsakymus į rūpimiausius klausimus apie klimato kaitą.
Protestai dėl klimato kaitos vyksta visame pasaulyje. Anot organizatorių, visoje Australijoje prie protestų prisijungė 300 000 žmonių. Vien Melburne į gatves išėjo daugiau, nei 100 tūkst. žmonių.
Vilniuje ir Kaune jauni žmonės taip pat išėjo į gatves:
Tuo tarpu kaimyninės Lenkijos, kurios valdžia linkusi klimato kaitą ir ekologines problemas nustumti į antrą planą, sostinėje į gatves taip pat išėjo tūkstančiai žmonių.
Vokietijoje oficialiai užregistruoti ir suplanuoti 575 protestai.
Tiesa, jokie protestai nevyksta Kinijoje, šalyje, kuri į aplinką išmeta daugiausiai šiltnamio efektą skatinančių dujų.
Visame pasaulyje vykstančias protesto akcijas inspiravo šešiolikmetė klimato aktyvistė Greta Thunberg, pradėjusi penktadieninių mokinių protestų tradiciją, paplitusią po visą pasaulį. Nors tai prasidėjo kaip mokinių akcijos, šiandieniniame proteste visame pasaulyje dalyvauja ne tik moksleiviai, bet ir humanitarinių ir gamtosauginių organizacijų atstovai.
Prieš tris dienas G.Thunberg gavo prestižinę tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty international“ premiją, pabrėžiant klimato kaitos problemos svarbą ir poreikį imtis veiksmų, norint išvengti tragedijos.
Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, o Kaune, Rotušės aikštėje, 18 valandą taip pat pasirodė už pokyčius klimato politikoje nusiteikę jaunuoliai. Akciją Lietuvos miestuose surengė penktadieninius „Fridays for future“ protestus čia organizuojantys jauni žmonės.
„Planet over profit $", „Pasaulis tavo rankose“, „There's no planet B“, „Globalinis atšilimas palies ir tave“ ir panašiai, skelbia akcijos dalyvių laikomi plakatai.
„Man labai aktualios šiuolaikinės problemos, kaip klimato kaita, plastiko naudojimas, medžių kirtimas. Neseniai susimasčiau apie tai ir nusprendžiau dalyvauti, įgyti daugiau žinių“, – teigė protestuoti atėjusi 20 metė studentė Anželika Oleksina. Ji teigė, kad nori nors minimaliai pagelbėti gamtai.
„Atėjau čia, nes aktyvistai ir pozityvią ateitį kuriantys žmonės rengia taikų susibūrimą, kurio dalimi aš mielai esu“, – kalbėjo 29 metų mokytojas Tomas Meldaikis. Jis tvirtino, kad šis judėjimas gali pakeisti pasaulį į gerą.
„Už tai, už ką yra šis judėjimas, esu ir aš“, – pabrėžė T Meldaikis.
Kaip BNS yra sakiusi viena akcijos organizatorių, Vilniaus universiteto Medicinos fakultete studijuojanti Ellen Reiserer, protestai šalyje organizuojami nuo kovo, jungiantis prie pasaulinių penktadieninių akcijų, skirtų atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas.
Anot jos, šį penktadienį protestuotojai kviečiami rinktis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Ukmergės ir Utenos centrinėse aikštėse.
Jos teigimu, pastarąjį kartą šios iniciatyvos protestai pasauliniu mastu vyko gegužę, prieš Europos Parlamento rinkimus, tačiau nuo to laiko kovos su klimato kaita klausimu „pastebimas neveiksnumas ir paralyžius“.
Po savaitės, rugsėjo 27-ąją, rengiamas didesnis protestas – tikimasi, kad tada vien sostinėje dalyvaus per tūkstantį protestuotojų.
Mokslininkai sutaria, kad prie klimato šilimo prisideda žmogaus ūkinė veikla, dėl kurios didėja vadinamąjį šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Besikeičiantis klimatas daro įtakos ir Lietuvai – dažnesni atlydžiai žiemą kenkia keliams, statybų sektoriui, dėl staigesnių orų pokyčių ir ilgesnių sausrų kenčia ūkininkai.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad kovojant su klimato kaita siekiama didinti energinį efektyvumą, mažinti automobilių taršą.
G.Thunberg savo feisbuko puslapyje pasidalino įrašu, kuriame džiaugiasi per visą pasaulį nuvilnijusiais protestais:
„Nėra jokių nuotraukų, kuriomis galima tai išreikšti. Išankstiniai skaičiai sako 400 000 visoje Australijoje. 100 000 Berlyne. 100 000 Londone. 50 000 Hamburge. Ir preliminarūs skaičiai visoje Vokietijoje yra 1,4 milijonas žmonių!!! Tai daugiau, nei daug visur!!! Kiekviename mieste. Kiekviename miestelyje. Ši nuotrauka yra iš Sidnėjaus, Australijos. Kartu mes keičiame pasaulį.“
Palaikymą akcijai ir pasauliniams protestams išreiškė ir Tibeto dvasinis vadovas tremtyje Dalai Lama.
„Gana teisinga, kad šiandienos moksleiviai ir jaunoji karta yra susirūpinę klimato krize ir jos poveikiu aplinkai. Jie apie ateitį galvoja labai realistiškai. Jie mato poreikį girdėti mokslininkus. Turėtume juos palaikyti“, – feisbuko paskyroje rašė jis.
