„Atsakydamas į jūsų klausimą, ar kariai galės turėti „Huawei“ telefonus, ar ne, sakau, kad pas mus, Lietuvos kariuomenėje, šito nėra ir nebus“, – besibaigiant NATO susitikimui teigė Lietuvos gynybos ministras Raimundas Karoblis.
Interviu 15min ministras atskleidė daugiau NATO ministrų susitikimo užkulisių, artimiausius planus ir, žinoma, Lietuvos gynybos planų rengimo bei oro gynybos iššūkių sprendimo perspektyvas.
– NATO šalių ministrai sutarė dėl reikalavimų civilinei telekomunikacijai, įskaitant 5G ryšį, atnaujinimo. Ką tai reiškia konkrečiai? Ar Lietuvos kariškiai, tarkim, galės naudotis „Huawei“ išmaniaisiais telefonais?
– 5G klausimas buvo žiūrimas bendrai, visų hibridinių grėsmių kontekste. Tai žinomos tiesos ir darbas bus tęsiamas toliau, įvertinant konkrečias grėsmes. Tai susisieja ir su ES vertinimu (neseniai Europos Komisija išplatino rekomendacijas dėl 5G – red. past.).
Bent jau kol kas – tai kiekvienos šalies atsakomybė įsivertinti rizikas ir pagal tai priimti sprendimus.
Tai ne „Huawei“ telefonų klausimas, tai yra valdymo sistemos. T.y. orientuojamasi į visus išmaniuosius produktus, kurie būtų valdomi. Dabar jau 4G valdomi taikiniai ir visa kita. 5G net negalima vadinti telekomunikacijų sistema, tai yra valdymo sistema.
Apibendrinant dabar padarytą darbą kyla natūralus klausimas: ar mes strateginiam konkurentui įduodame į rankas šitą valdymo sistemą ar laikome pas save?
Verda konfliktas arba diskusija tarp saugumo specialistų ir telekomunikacinių bendrovių komercinių interesų. Taip, šiuo metu Kinija siūlo pigiausią produktą.
O atsakant į jūsų klausimą, ar kariai galės turėti „Huawei“ telefonus, ar ne. Tai pas mus, Lietuvos kariuomenėje, šito nėra ir nebus. Man atrodo, gal taip buvo limituotai, bet dabar jau nebe. Be to, darysime viską (ir tokia yra mano politinė pozicija): 5G mes negalime įsileisti bent jau į kariuomenę ir žvalgybos struktūras. Tai yra tiek valdymas, tiek ryšio saugumas.
Kitu atveju, mes negalėsime keistis žvalgybine informacija su sąjungininkais dėl šių technologinių sprendimų.
Vis dėlto, jei mes nepasiekiame sutarimo, kad 5G turi būti iš NATO šalių, reikia ieškoti alternatyvų, t.y. valdyti visą valstybinį sektorių atskiru 5G tinklu ar bent jau apsiriboti kariuomene. Problema yra, ir ji nemažės, išliks aštri.
– Ar NATO ministrų susitikimo bei susitikimo su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų vadu Europoje generolu Todu Woltersu metu aptarti Baltijos šalių gynybos planai, ypač oro gynybos klausimas, turint omeny Rusijos turimą Kaliningrade A2/AD (angl. „Anti Access/Area Denial“) pranašumą?
– Tie klausimai egzistuoja visada: priešakinių pajėgų batalionui, oro pajėgoms ir jūros pajėgoms. Visa tai – Varšuvos viršūnių susitikimo nutarimų įgyvendinimas.
Apie oro gynybą taip pat yra nuolat šnekama.
Svarbiausia, kad ant žemės esanti oro gynyba, priedanga iš oro nebūtų stichiška, o atsidurtų visame tame gynybos planavimo mechanizme.
Tikėtis, kad pas mus nuolat būtų dislokuojamos „Patriot“ sistemos, nevertėtų. Tų pajėgumų trūksta amerikiečiams, trūksta Europos sąjungininkams. Tas pajėgumas per „rožinį laikotarpį“ po Šaltojo karo gana smarkiai degradavo. Tiesiog jų nėra, tai deficitinis dalykas.
Svarbu, kad tie pajėgumai nebūtų čia ir dabar, bet kad jie atsirastų, kai to reikia. Iki tol ši tema buvo tabu, kalbant apie Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, bet 2017 m. į pratybas „Tobruko palikimas“ pirmą kartą buvo atvežtos „Patriot“ sistemos, o pernai tai pasikartojo Estijoje. Tikslas – kad siunčiama žinia ir planai būtų aiškūs: kada reikia, tada atsiranda.
Ilgesniuoju laikotarpiu svarbiausia, kad ant žemės esanti oro gynyba, priedanga iš oro nebūtų stichiška, o atsidurtų visame tame gynybos planavimo mechanizme.
– Dar vienas klausimas, aptartas NATO ministrų susitikime, – misija Afganistane ir galimas JAV pasitraukimas iš šios šalies. Kaip su Lietuvos kariais, esančiais Afganistane?
– Taip, buvo klausimų dėl JAV derybų su Talibanu. Vis dėlto pareiškimas yra aiškus – NATO misija lieka: Afganistano pajėgų mokymai, stabilumo užtikrinimas.
Šiuo metu mūsų karių Afganistane yra 49. Jų veikla – kaip ir misijos pobūdis: nuo specialiųjų pajėgų ir policijos instruktavimo iki patarėjų ir štabo karininkų pareigų.
Mažinti pajėgų Afganistane nesitikime, nebent būtų dideli pokyčiai, kurių mes dabar nematome. Didinti? Tuo atveju reiktų keisti mandatą ir nebent sudaryti rezervą, kuris galėtų užpildyti laisvas vietas.
– Vis dėlto tikriausiai daugiausia dėmesio NATO ministrų susitikime sulaukęs klausimas – Turkijos veiksmai Sirijoje. Nei NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas, nei, tarkim, JAV ambasadorė Kay Bailey Hutchison neslėpė, kad dėl to egzistuoja „rimti nesutarimai tarp NATO sąjungininkų“. Tiesa, Vokietija pasiūlė tam tikrą išeitį – tarptautinių pajėgų dislokavimą buferinėje zonoje Sirijoje, kurią dabar užėmė Turkija. Kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu?
– Idėja gera, reikėjo kažkam ją padėti ant stalo. Gerai, kad Vokietija tą padarė. Bet kiekviena idėja, ypač tokio pobūdžio, turi subręsti. Tai būtų ne anti-ISIS koalicijos pobūdis. Idėja yra ta, kad tai būtų per Jungtinių Tautų prizmę – taikos, stabilizavimo misija.
Vis dėlto apie konkretų pajėgų generavimą kalbėti yra anksti.
– Dar vienas Lietuvai aktualus klausimas – Ukraina. Susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas paragino aljanso sąjungininkes didinti paramą Ukrainai. Ar daugiau kalbėta šia tema NATO ministrų susitikime?
– Apie Ukrainą – konkrečiai ne. Turėjome dvišalį susitikimą su ukrainiečiais. O netrukus įvyks Ukrainos gynybos ministro vizitas Lietuvoje.
Įmonės „Huawei“ komentaras:
Po teksto pasirodymo, „Huawei“ atsiuntė oficialią savo poziciją šiuo klausimu:
„Huawei“ apgailestauja dėl bandymo paversti 5G tinklų saugumą politiniu sprendimu. Kibernetinis saugumas turi būti užtikrinamas techninėmis priemonėmis.
Esame įmonė, turinti aiškią valdymo struktūrą ir 100 proc. priklausanti darbuotojams. „Huawei“ laikosi laisvosios rinkos taisyklių, ir visi teiginiai, kad įmonę kontroliuoja kažkas kitas, yra neteisingi. Niekas, įskaitant Lietuvą ir JAV vyriausybę, nepateikė jokių įrodymų, kad „Huawei“ įranga yra nesaugi. „Huawei“ laikosi Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų ir ateityje jų laikysis.“
