Apie pastaruoju metu sunkiai sirgusios Almos Adamkienės mirtį gegužės 21-osios rytą pranešė prezidentūra.
Su buvusia pirmąja ponia atsisveikinti galima Prezidento rūmų Kolonų salėje pirmadienį nuo 18 iki 21 val. ir antradienį nuo 9 iki 11.30 val.
Planuojama, kad karstas bus išneštas antradienį 12.10 val.
12.30 val. Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje už velionę bus aukojamos šv. Mišios. Jas aukos kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
„Norinčiųjų atsisveikinti su p. Alma prašome nenešti gėlių, o joms skirtus pinigus, tęsiant Almos Adamkienės gyvenimo ir darbų dvasią, paaukoti filantropiniams tikslams“, – prie informacijos apie būsimas laidotuves prašymą pridėjo prezidentūra.
Laidotuvės – antradienį 16 val. Kaune, Petrašiūnų kapinėse, Poetų kalnelyje. Ponia A. Adamkienė ilsėsis senų pušų paunksmėje. A.Adamkienę į paskutiniąją kelionę lydės arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ir Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčios klebonas Ričardas Doveika.
Kodėl buvusi pirmoji ponia bus laidojama ne Vilniaus Antakalnio kapinėse, kuriose yra valstybės vadovų panteonas ir pagal Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatytą tvarką „valstybės vadovų laidojimo vietoje laidojami Lietuvos Respublikos valstybės vadovai ir jų sutuoktiniai“?
Tad, kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybė, čia tikrai būtų vietos poniai Almai Adamkienei, tačiau, savivaldybės žiniomis, amžinojo poilsio vietą pasirinko patys Adamkai.
„Atsisveikinimo su p. Alma Adamkiene ir jos laidotuvių organizatorius yra prezidentas Valdas Adamkus. Būti palaidotiems Kaune, prezidento Valdo Adamkaus gimtajame mieste, yra senas šeimos sprendimas“, – patvirtino prezidentūra.
A.Adamkienės laidotuvės nėra valstybinės.
Petrašiūnų kapinės Kaune įkurtos 1939–1940 metais, o panteonas pradėjo formuotis 1959–1961 metais, kai iš panaikintų Kauno senųjų kapinių, vadintų Karmelitų kapinėmis, ir Vilijampolės kapinių į Petrašiūnus buvo perkelti žymių žmonių palaikai. Dabar panteone laidojami Kaunui ir Lietuvai nusipelnę asmenys.
Alma Adamkienė gimė 1927 m. vasario 10 d. Šiauliuose, Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio Stasio Nutauto ir Onos Soblytės-Nutautienės šeimoje.
1944 m. artinantis antrajai sovietų okupacijai Alma Nutautaitė su tėvais ir seserimi Danute traukėsi į Švediją, tačiau nacių okupantų visa šeima buvo sulaikyta, motina su dukterimis pateko į Rygos kalėjimą, vėliau – į darbo stovyklą Vokietijoje.
Pasibaigus karui Alma Nutautaitė įstojo į Vokietijoje, Eichštete įsteigtą lietuvišką gimnaziją, kur susipažino su savo būsimu vyru Valdu Adamkumi.
Alma ir Valdas Adamkai susituokė 1951 m. JAV, Čikagoje.