Buityje chemijos naudojame vis daugiau
31 metai – tiek laiko veikia Vilniaus nuotekų valykla, ji – didžiausia Lietuvoje.
Pastarąjį dešimtmetį azoto ir fosforo koncentracija nuotekose auga.
„Stebime valyklon atitekančių nuotekų užterštumą ir pagal metinius jo vidurkius matome – buityje chemijos naudojama vis daugiau. Pastarąjį dešimtmetį azoto ir fosforo koncentracija nuotekose auga“, – sako Vilniaus miesto nuotekų vandenis surenkančios bei valančios įmonės „Vilniaus vandenys“ vyriausiasis nuotekų technologas Jonas Klebonas.
Anot jo, teršalų kiekiai į valyklą atitekančiuose vandenyse auga ir augs dar labiau. Kad ir kaip keista būtų, tai – geras ženklas. Teršalų daugėja, mat prie nuotekų valymo sistemos prisijungia vis daugiau namų ūkių. O kuo daugiau žmonių prisijungia prie valymo sistemos, tuo daugiau jo išvaloma ir tuo švaresnis vanduo keliauja Nerin, po to – Nemunan, o iš jo – į Kuršių marias bei Baltijos jūrą.
Kiekvienam metų laikui – savos šiukšlės
Valyklon atkeliavusios nuotekos pirmiausiai perkošiamos per skirtingo tankio grotas – taip išgaudomos stambios šiukšlės, vadinamosios nuogrėbos. Vėliau vanduo keliauja į smėliagaudes.
„Per dieną grotose ir smėliagaudėse sulaikome maždaug 3 tonas nuogrėbų bei apie 9 tonas smėlio. Nuogrėbos taip pat turi savo sezoniškumą: pavasarį pasirodo automobilių padangos, rudenį – grybai, švenčių laikotarpiu – mandarinų žievelės“, – apie valyklos darbą pasakoja J. Klebonas.
Vandenyje ištirpusius teršalus šalina specialios bakterijos, kurios skaido kenksmingus darinius. Perkoštas bei bakterijų pagalba išvalytas nuotekų vanduo iškeliauja Nerin. Taip vanduo valomas daugelyje šalies vandens valyklų.
Bakterijų ir teršalų kova
Beje, teršalus skaidančioms bakterijoms smarkiai kenkia antibakteriniai valikliai, kuriuos naudojame buityje, tačiau J. Klebonas tvirtina, kad Vilniaus valyklon atitekančiose nuotekose teršalų koncentracija ne tokia didelė, kad kiltų grėsmė įrenginiams – maždaug trečdalis Vilniaus miesto nuotakyno sudaro mišri sistema. Tai reiškia, kad buitines nuotekas praskiedžia lietaus vanduo.
„Žala, kurią valymo įrenginiams daro buitinė chemija, itin aktuali kai kalbame apie mažus, paprastai privačiuose namuose naudojamus valymo įrenginius. Jei namuose įprastai išleidžiama nedaug nuotekų, o staiga panaudojama daugiau cheminių medžiagų ar rūgštinis valiklis, tai gali būti pražūtinga valymo įrenginių mikroorganizmams.
Toksiškai juos veikia ne tik pavienės, bet ir tarpusavyje susijungusios ir naujais dariniais tapusios cheminės medžiagos. Mikroorganizmai apnuodijami, dalis jų žūva, dėl to sutrinka valymo įrenginių veikla. Paprasčiausias būdas išvengti rūpesčių dėl nuotekų tvarkymo – ten kur tai įmanoma, prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų“, – teigia nuotekų technologas.
Azoto ir fosforo koncentracija nuotekose augs
Užterštas vanduo – daugelio žmonių „pastangų“ rezultatas, dar daugiau žmonių turi stengtis, kad žala būtų atitaisyta.
Tiesa, staiga padidėjęs teršalų kiekis gali pražudyti vandenį valančius mikroorganizmus ne tik mažuosiuose, individualiuose vandens valymo įrenginiuose – toks pavojus galimas ir kur kas didesnėse centralizuotos nuotekų sistemos valyklose. Dėl to Vilniuje dalis mažųjų valyklų jungiamos prie bendros nuotekų tvarkymo sistemos. Pastaraisiais metais taip atsitiko su Buivydiškių, Daniliškių, Antavilių ir Salininkų gyvenviečių nuotekomis – dabar jos keliauja tiesiai Vilniaus nuotekų valyklon. Kuriame nors taške staigiai padidėjus teršalų kiekiui, bendrame sraute jų koncentracija išsiskirsto ir grėsmė biologinio valymo įrenginiams nekyla.
„Vystant infrastruktūrą ir prie Vilniaus centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų prijungiant naujus klientus, ateityje, tikėtina, dar išaugs į Vilniaus valyklą atitekančių nuotekų kiekis. Dėl to nuotekose didės azoto bei fosforo koncentracija. Tam ruošiamės iš anksto.
Dabar vyksta viešojo pirkimo konkursas – atsirinkinėjame partnerius, kurie suprojektuos įrenginius ir rekonstruos valyklą. Sukurta bei atnaujinta infrastruktūra užtikrins tolimesnę aplinkos apsaugą bei taršos prevenciją. Tačiau efektyviai sistema veikia ne tik tuomet, kai pastatomi kokybiški įrenginiai, bet ir kai gyventojai bei verslo įmonės prisiima atsakomybę ir imasi mažinti aplinkai kenksmingų medžiagų naudojimą“, – sako J. Klebonas.
Kovai už švaresnį vandenį – ES fondų lėšos
Net 51 proc. upių ir 40 proc. ežerų Lietuvoje vis dar neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.
Nors Lietuvos ežerų ir upių vandens kokybė po truputį gerėja, tačiau net 51 proc. upių ir 40 proc. ežerų Lietuvoje vis dar neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.
Vienas iš būdų kovoti už Lietuvos vandenų švarą – investicijos į nuotekų valymo įrenginius. Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis teigia, kad ES fondai remia sandraugos valstybių siekius švarinti vandenį.
„Šiuo metu Aplinkos ministerija, pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą, yra patvirtinusi 2 priemones: regioninę – „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“, kuriai skirta 150 mln. Eur ir valstybinę – „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“, kuriai skirta dar 115 mln. Eur Sanglaudos fondo lėšų“, – sako I. Kiškis.
Tiesa, staigaus rezultato ES fondų lėšos neatneš – ilgus metus terštas vanduo per naktį netaps švarus. Tam reikia milžiniškų investicijų bei laiko. Ir žinoma – mūsų visų sąmoningumo ir atsakingumo, tiek renkantis į vandenis patenkančius produktus, tiek atsakingai, vietoje, laiku ir su saiku juos naudojant. Užterštas vanduo – daugelio žmonių „pastangų“ rezultatas, dar daugiau žmonių turi stengtis, kad žala būtų atitaisyta ir mes galėtume gyventi sveikoje, nei mums, nei kitiems nekenkiančioje aplinkoje.
Projektą finansuoja Europos socialinis fondas
