46 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad šalyje paplitusi diskriminacija dėl lytinės tapatybės. Suvokimas apie šios rūšies diskriminaciją Lietuvoje šiek tiek augo – 2019 m. translyčių žmonių diskriminacijos paplitimą teigė matantys 36 proc. apklaustųjų.
31 proc. respondentų tvirtina, kad jaustųsi nepatenkinti, jei bendradarbis, su kuriuo kasdien palaiko ryšius, būtų translytis žmogus. Nuo 2019 m. taip manančių gyventojų sumažėjo 11 proc.
"Neigiamos visuomenės nuostatos ne tik stipriai apsunkina darbo paiešką, tačiau taip pat reiškia, kad net ir pavykus įsidarbinti gali tekti dirbi nesaugioje darbo aplinkoje.
Šiuo metu Tarnyboje atliekame translyčių asmenų padėties Lietuvoje tyrimą, kuris tik patvirtina, jog ne vienas translytis žmogus susiduria su reikšmingais sunkumais darbe – kai kurie žmonės siekdami išvengti neigiamų pasekmių savo tapatybę darbe slepia, kai kurie nuolat sulaukia neigiamų kolegų komentarų ar pašaipių juokelių, kiti – susiduria net su smurtinėmis situacijomis. Liūdniausia, kad neigiamų nuostatų turi ne tik darbuotojai ir darbuotojos, tačiau ir darbdaviai, kurie ir turėtų užkirsti kelią bet kokiam nepageidaujamam elgesiui darbe bei užtikrinti saugias darbo sąlygas“,– pastebi I.Laugalytė.
Su teiginiu, kad translyčiai asmenys Lietuvoje turėtų turėti tokias pat teises, kaip ir visi kiti žmonės, sutinka vos 28 proc. apklaustųjų. „Tai – vienas liūdniausių rodiklių visoje apklausoje. Šiuo klausimu savo nuostatomis vos keliais procentais pralenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, esančias paskutinėse vietose. Atsakymai rodo, kad Lietuvoje žmogaus teises vis dar laikome tam tikros visuomenės dalies privilegija“, – sako I.Laugalytė.
Kokybinis tyrimas ir apžvalga yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.
