Su romais kaimynystėje gyventi ir išnuomoti jiems būsto nenorėtų po 61 proc., o dirbti vienoje darbovietėje – 36 proc. respondentų.
2021 m. 47 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų nurodė, kad nenorėtų su pabėgėliais gyventi kaimynystėje (2020 m. – 27 proc. respondentų), 28 proc. – kad nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje (2020 m. – 19 proc. respondentų) ir 48 proc. – kad nenorėtų pabėgėliams išnuomoti būsto (2020 m. – 27 proc.).
Tyrimas atskleidė, kad net 85 proc. apklausos dalyvių buvo linkę sutikti su teiginiu, kad pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį Lietuvoje, o 82 proc. – kad pabėgėliai gali sukelti socialinius neramumus. Tik 14 proc. respondentų buvo linkę pritarti teiginiui, kad pabėgėliai praturtina Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Antra vertus, svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 39 proc. tyrimo dalyvių buvo linkę sutikti su teiginiu, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio Lietuvoje gyvenančių ir į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių integracijai, o daugiau nei trečdalis (33 proc.) apklaustųjų pritarė, kad pabėgėliai yra pažeidžiama grupė, todėl Lietuva privalo jiems padėti.
Kaip ir ankstesnių apklausų metu, gyventojai įvardino, kad svarbiausios sėkmingą pabėgėlių integraciją užtikrinančios priemonės yra migrantų vaikų švietimas, lietuvių kalbos kursų organizavimas, taip pat – pagalba tvarkant dokumentus bei kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimas.
Galima daryti prielaidą, kad tokiems Lietuvos gyventojų nuostatų apklausos pokyčiams įtakos turėjo migracijos situacija Lietuvos – Baltarusijos pasienyje bei viešojoje erdvėje vyraujantis neigiamas migracijos naratyvas.
„Neteisėtos migracijos kaip tam tikros grėsmės šalies ekonominiam, socialiam ir nacionaliam saugumui naratyvas, kurį pastaruosius mėnesius girdime viešojoje erdvėje turi įtakos neigiamų visuomenės nuostatų formavimuisi. Politikos formuotojai ne tik stato fizines sienas, bet ir sukurtu grėsmės įvaizdžiu skatina susipriešinimą tarp bendruomenės narių“, – teigia nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrimų vadovė dr. Giedrė Blažytė.
Komunikacijos apie skirtingas migrantų, prieglobsčio prašytojų bei jo gavėjų grupes viešojoje erdvėje svarbą atskleidžia ir apklausos rezultatai. Tyrimo išvados nurodo, kad Lietuvos gyventojai nuomonę apie imigrantus paprastai susikuria ne iš asmeninės patirties, o įvairių žiniasklaidos priemonių pagrindu. Daugiau nei du trečdaliai tyrimo respondentų įvardino, kad apie ne Europos Sąjungos (ES) piliečius, kurie Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio (61 proc.) ir kuriems šalyje suteiktas prieglobstis (65 proc.), taip pat – apie migrantus, kurie į Lietuvą atvyko neteisėtai (64 proc.), žino iš žiniasklaidos.
Šias įžvalgas papildo ir programos „Media4change“ žiniasklaidos stebėsenos rezultatai. Vasarą žurnalistų darbuose aptikti ryškūs visuomenės panikos kurstymo elementai: dominavo pranešimai apie atvykusių žmonių sulaikymus, atkartotos skambios prieš migrantus nukreiptos politikų frazės, o patiems migrantams balsas buvo suteikiamas itin retai. Taip pat pastebima, kad žurnalistai noriai rinkosi vartoti sąvoką „nelegalus migrantas“, kurią iš savo žodyno išbraukė ir Jungtinės Tautos, ir didžiosios naujienų agentūros, pavyzdžiui, „Associated Press“.
„Media4change“ vadovė Neringa Jurčiukonytė pabrėžia, kad padidėjus migracijos srautams susirūpinimą kelia visuomenėje stiprėjančios priešiškos nuostatos ir baimė, todėl žurnalistams kaip niekada svarbu naujausią informaciją pateikti tokiu tonu, kuris nei gąsdintų, nei sumenkintų situacijos rimtumą.
„Mes tikime, kad žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų vaidmuo yra pateikti piliečiams patikrintą, tikslią, faktinę informaciją ir vengti sensacijų, kurios galėtų kelti paniką ar baimę,” – sako organizacijos vadovė.
Nors pastaraisiais mėnesiais situacija gerėja, „Media4change“ analitikai esminių pokyčių neidentifikuoja. Vienas ryškiausių teigiamo pokyčio ženklų – termino „nelegalus migrantas“ vartojimas. Vasaros pradžioje žurnalistų darbuose išpopuliarėjusi sąvoka pastaruoju metu aptinkama pastebimai rečiau. Palyginu su minėtu laikotarpiu, spalio mėnesį žiniasklaidos priemonės terminą rinkosi maždaug 8 kartus rečiau nei prieš tai.
Teigiami pokyčiai fiksuojami ir dažniausiai dominuojančiose temose: atšalus orams prieš tai vyravusią sulaikymų temą vis dažniau keičia diskusijos apie migrantų gyvenimo sąlygas.
Antra vertus, patys migrantai ir toliau rečiausiai prabyla migracijos tematiką liečiančiuose žurnalistų darbuose. Tarp birželio mėnesį gausiai skelbiamų pranešimų apie migrantų sulaikymą patys migrantai kalbinti tik 1,7 proc. apžvelgtų publikacijų. Panaši situacija kol kas atsispindi ir rudenį.
Žiniasklaidos stebėsena atskleidžia, kad žurnalistai darbuose apie migraciją dažniausiai kalbina politikus ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus. Birželio mėnesį politikai buvo cituoti 40 proc., o pasienyje dirbantys pareigūnai – 16 proc. tokių publikacijų. Žmogaus teisių ekspertų, nevyriausybinių organizacijų atstovų pozicijos šiame kontekste išgirstamos rečiausiai. Rudens mėnesių analizė ryškių pokyčių šia prasme kol kas neatspindi. Organizacijos „Media4change“ ekspertai laikosi nuomonės, kad nuolatinis politikų ir pareigūnų pozicijų dominavimas gali prisidėti prie neigiamo požiūrio į migrantus formavimo.
