Siekia, kad sveikata rūpintųsi kiekvienas
Anot Š.Narbuto, didžiausias dėmesys skiriamas tarptautinių praktikų, kurios gali būti sėkmingai pritaikytos Lietuvoje ir atitinka visuomenės sveikatos stiprinimo kryptis, įgyvendinimui. Konkurso tikslas – stiprinti visuomenės psichikos sveikatą bei skatinti sveiką gyvenseną.
„Metų metus veikiančių organizacijų ar iniciatyvų nefinansuojame. Siekiame atrasti priemones, kurios kitose šalyse pasiteisino, tačiau Lietuvoje dar nėra išbandytos. Kodėl? Jeigu lėšas skirtume jau vykdomoms veikloms, jų paprasčiausiai nepakaktų. Vertiname kiekvieno projekto naudą ir jeigu matome, kad idėja pasiteisino, ir ją reikėtų tęsti – finansavimo klausimus perima kitos institucijos, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministerija“, – paaiškino Š.Narbutas.
Finansavimą gauti galima trijose srityse: prevencinių projektų, mokslinių tyrimų ir projektų viešinimo. Paprašytas pakomentuoti plačiau, pašnekovas paaiškino: „Kalbame ne apie asmens sveikatos priežiūrą, medikamentus ar įrangą, o apie visuomenės sąmoningumą. Norime, kad kiekvienas suprastų fizinio aktyvumo ir mitybos naudą, aplinkos taršos keliamas grėsmes, būdus apsisaugoti ir panašiai. Prevencinių projektų metu siekiame įtraukti ir šviesti visuomenę. Deja, kolkas Lietuvoje tuo aktyviai užsiimančių institucijų ar įstaigų labai trūksta.“
Vertino priklausomybių žalą valstybei
Moksliniai tyrimai – antroji, tačiau ne mažiau svarbi veiklos kryptis. Pašnekovas pabrėžė, kad finansuojami tyrimai tose srityse, apie kurias valstybė neturi duomenų ir pridūrė: „Daug metų gaunama informacija apie tai, kiek Lietuvoje yra neapskaitomo, kitaip tariant, kontrabandinio tabako ar alkoholio, tačiau tokius tyrimus užsako patys gamintojai, todėl iki šiol nebuvo galimybės situaciją įvertinti objektyviai.
Fondas yra finansavęs projektą, kurio tikslas – įvertinti alkoholio priklausomybių žalą valstybei ne vien sveikatos, bet ir socialinių problemų kontekste. Analizuota koreliacija tarp alkoholio vartojimo ir smurto šeimoje atvejų, nusikalstamumo ir panašiai. Dar vienas konkretus pavyzdys – anksčiau nebuvo tiriama alkoholį vartojančių nėščiųjų įtaka vaiko sveikatai.
Tokio pobūdžio tyrimai yra reikalingi, tačiau iki šiol nebuvo vykdomi dėl sveikatos sistemos sandaros. Veikia sveikatos draudimo fondas, kuris, atrodytų, turi daug lėšų – virš 2 mlrd. eurų, tačiau jie skirti konkrečioms paslaugoms, o ne moksliniams tyrimams apmokėti. Galimybė vystyti šias veiklas įmanoma tik per Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą.“
Neužtenka į problemas žiūrėti taip, kaip iki šiol ir jas spręsti taip, kaip iki šiol.
Kaip atskleidė Š.Narbutas, šiemet numatyta atlikti sunkiųjų metalų bei jodo ir natrio kiekio gyventojų organizmuose tyrimą. „Neseniai dalyvavau tarptautinėje konferencijoje Austrijoje, – patirtimi dalijosi jis, – kur kalbėję pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai pabrėžė, kad sveikata – ne tik gydymas ar prevencija. Visų pirma, tai siejasi su aplinkos apsauga, nes dėl taršos daugėja ligų, be to, dėl įvairių kancerogeninių ir kitų medžiagų jos ne tik ankstėja, bet ir sunkėja. Visi šie klausimai turėtų būti keliami ir Lietuvoje, nes neužtenka į problemas žiūrėti taip, kaip iki šiol ir jas spręsti taip, kaip iki šiol.“
Visa informacija – interneto platformoje
Š.Narbuto teigimu, trečioji veiklos kryptis susijusi su projektų viešinimu žiniasklaidoje. Paklaustas, kodėl tai svarbu, pašnekovas pasakojo, kad tik taip informacija gali pasiekti plačiąją auditoriją. „Siekiame būti atviri, – kalbėjo jis, – ir kelti visuomenei svarbius klausimus, išskirti aktualiausias problemas, koordinuoti sveikatinimo veiklas. Norime, kad žinutė pasiektų visus – apie sveikatą turi žinoti kiekvienas, todėl renkamės skirtingas priemones ir sklaidos kanalus.“
Be to, anot jo, spalio pabaigoje startuos nauja Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo interneto platforma, kurioje bus galima rasti visą informaciją apie finansuotus projektus, renginius bei paskaityti straipsnius.
Visuomenės susidomėjimo sulaukia ir įvairias žiniasklaidos priemones vienijantis, Fondo finansuojamas projektas „Rinkis gyvenimą“. Tai rodo, kad sveikata, priklausomybių problema bei prevencijos būdai – gyventojams aktuali tema, todėl apie tai būtina drąsiai kalbėti. Šiemet ir kitąmet skirtinguose naujienų portaluose bus skiriamas dėmesys žmonių psichinei sveikatai ir emociniam raštingumui, fizinio aktyvumo skatinimui bei priklausomybių prevencijai.
Siekia didesnio finansavimo
Tai, kad Fondo veikla susilaukia vis didesnio susidomėjimo, rodo ir Š.Narbuto pateikti skaičiai – sulaukiama daugiau kaip 200 paraiškų, tačiau finansuojama maždaug 30 projektų. „Didžiausias lūkestis, – svarstė jis, – kad valstybės skiriamos lėšos Fondui didėtų.“
„Šiuo metu skiriama 0,5 proc. iš tabako, alkoholio ir azartinių lošimų gautų akcizų. Ir tai jau šis tas – valstybė supranta, kad produktų, kurie labiausiai kenkia sveikatai, mokesčiai turi būti skirti visuomenės sveikatos stiprinimui. Iš viso fondo lėšų suma siekia apie 3 mln. eurų ir panašu, kad kitais metais nepadidės“, – kalbėjo Š.Narbutas.
Lietuvoje prevencijos sričiai skiriama vos 1 proc. lėšų.
Pašnekovo nuomone, siekiant geresnių rezultatų, būtinas visų politinių jėgų supratimas, domėjimasis ir tvirtas apsisprendimas, o kol to nėra – prevenciniams sveikatingumo projektams skiriama nepakankamai lėšų. Pavyzdžiui, danai sveikatos apsaugai skiria 10 proc. nuo BVP, iš kurių net pusė keliauja prevencijos sričiai. Lietuvoje tokiai veiklai skiriamas vos 1 proc. lėšų.
Tarp Europos Sąjungos šalių, Lietuva atrodo prasčiausiai
Ar šalies gyventojų sveikata gerėja? Kaip teigė Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovas, rodikliai kasmet šiek tiek auga, tačiau kitose šalyse tai vyksta gerokai sparčiau. Anot jo, vertinant tai, kiek valstybės lėšų skiriama sveikatos sektoriui, pokyčiai turėtų būti ženkliai didesni. Situacija dar liūdnesnė žvelgiant į vidutinės numatomos gyvenimo trukmės rodiklius. Anot pašnekovo, tarp Europos Sąjungos šalių, Lietuva atrodo prasčiausiai.
„Atskiruose segmentuose situacija dar blogesnė – vyrų vidutinė numatoma gyvenimo trukmė yra net 10 metų trumpesnė už ES vidurkį. Tai rodo, kad savo sveikata nesirūpiname, todėl labai svarbu vykdyti prevenciją, paaiškinti, kaip išvengti lėtinių ir priklausomybių sukeltų ligų“, – sakė Š.Narbutas.
Lietuva vis dar „lyderiauja“ savižudybių statistikos lentelėse. Paklaustas, ar šiai problemai spręsti numatyta projektų, pašnekovas atsakė teigiamai ir paaiškino: „Fondas pirmasis finansavo projektą, kurio metu, savivaldybėse buvo įdiegti tam tikri algoritmai, kitaip tariant, paaiškinimai, ką daryti, jeigu žmogus turi minčių apie savižudybę. Į tai turi įsitraukti visos įmanomos institucijos: mokykla, priešgaisrinė sauga, gydymo įstaigos, policija, psichologai ir socialiniai darbuotojai. Tai nebėra vieno specialisto, o visos bendruomenės reikalas.“
Pasak jo, kalbant apie vyrų sveikatą būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje prostatos vėžio rodikliai – vieni iš aukščiausių. „Išgirdę prostatos vėžio diagnozę, – kalbėjo Š.Narbutas, – kai kurie žudosi. Ir ne todėl, kad liga labai baisi ar neišgydoma, o išsigąsta operacijos, po kurios pasitaiko šlapimo nelaikymo ir erekcijos sutrikimų. Liūdna statistika rodo, kad erekcijos sutrikimas – baisesnis už vėžio diagnozę. Siekiame parodyti, kad yra ne vienas gydymo būdas, o operacija reikalinga tik kai kuriais atvejais. Vieno iš fondo remiamų projektų metų vyrams ir jų artimiesiems teikiame psichologinę pagalbą.“
