Pasak visuomenininkų, savo sprendimais buvusio Lietuvos vidaus reikalų ministro M.Misiukonio byloje teisėjai „iš esmės legitimavo Lietuvos okupaciją, nusikalstamos KGB organizacijos Lietuvoje veiklą, okupuotos Lietuvos teisines procedūrines ir baudžiamąsias normas bei atskirų kolaborantų veikimą ir tuo pačiu perrašė Lietuvos laisvės kovų istoriją“.
„Būtent todėl manome, kad tokia teisinė sąmonė nukreipta prieš suverenią Lietuvos santvarką negali būti toleruojama“, – rašoma Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos politinių kalinių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio ir Lietuvos krašto apsaugos bičiulių klubo kreipimesi prezidentei.
Jame keliamas klausimas dėl sprendimus M.Misiukionio byloje priėmusių Panevėžio apygardos teisėjų Algirdo Gapučio, Artūro Ridiko, Sigito Bagdonavičiaus bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Violetos Ražinskaitės, Valdemaro Bavėjano, Daivos Pranytės-Zalieckienės galimybės toliau eiti pareigas.
„Manome, kad teisėjai sąmoningai pasielgė nedorai ir nevalstybiškai, atsisakė ginti Lietuvos valstybės interesus ir todėl negali spręsti suverenios, nepriklausomos Lietuvos Respublikos vardu. Prašoma Jūsų inicijuoti tokio sprendimo priėmimą“, – rašoma visuomeninių organizacijų kreipimesi.
Seime per spaudos konferenciją antradienį kreipimąsi pristatęs Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis sakė, kad kreipimosi esmė – siekis atkreipti dėmesį į situaciją, kai teismų sprendimais „bandoma galima legitimizuoti KGB struktūrą“.
„Kreipimasis dėl to, kad būtų atkreiptas dėmesys rimčiau, nei buvo per 25 metus daroma, nes keletas keistų teismų sprendimų atsirado – kai bandoma galbūt legitimizuoti KGB struktūrą, kurios rankomis buvo sunaikinta apie 30 tūkst. gyventojų, per 300 tūkst. nekaltų žmonių ištremta, nuteista ir neleista grįžti į Lietuvą, tuo labiau, kad ji (KGB) pripažinta nusikalstama organizacija, ir visam pasauliui lyg ir turėtų būti aišku, bet, deja, kažkas teisėjų galvose darosi kitaip“, – sakė L.Dieninis.
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad po tokių teismų sprendimų Lietuvoje nėra ko stebėtis Strasbūro teismo sprendimu, jog Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą genocidui prilygino nepagrįstai.
„Manau, kad viskas prasideda nuo teismų sprendimų Lietuvoje, o galiausiai pasibaigia Strasbūre. Ir jei tuose sprendimuose Lietuvoje, kurie pereina per visas instancijas, yra, mūsų supratimu, įdedamos sąvokos, kurios legitimizuoja KGB veikimą Lietuvos teritorijoje, jeigu tai atrodo visiškai normali, o ne neteisėta veikla, žinoma, kad sprendimai Strasbūre yra tokie, kokie yra dabar“, – žurnalistams sakė A.Anušauskas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija spalio pabaigoje paskelbė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją. Lietuvos teismai V.Vasiliauską buvo pripažinę kaltu dėl genocido, bet dėl ligų ir senyvo amžiaus nuo bausmės atleidę.
V.Vasiliauskas nuteistas už tai, kad dalyvavo deportuojant Lietuvos pasipriešinimo kovotoją Joną Būrininką. Lietuvos teismai argumentavo, kad jis dirbo represinėse struktūrose, kurios siekė sunaikinti partizanus, o rezistencijos dalyviai buvo svarbūs lietuvių tautai išlikti, nes jie trukdė sovietams vykdyti represijas. Tačiau Strasbūro teismas nurodė pasigedęs „istorinių ir faktinių duomenų, kaip Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“.
Kaip sako A.Anušauskas, iki tokio Strasbūro teismo sprendimo galėjo atvesti ir tai, jog Lietuvoje dėl genocido išteisintas su partizano A.Kraujelio žūtimi siejamas M.Misiukonis.
Panevėžio apygardos teismas pernai M.Misiukonį išteisino, konstatavęs, kad partizano žūties metu nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už nusikaltimą, kurios padarymu kaltintas M.Misiukonis. Anot teismo, būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu M. žMisiukonis nesprendė A.Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios įtakos.
Vėliau Lietuvos apeliacinis teismas šią vasarą paskelbė, kad palieka galioti išteisinamąjį nuosprendį M.Misiukoniui, prokuratūros ir nukentėjusiosios skundai atmesti.
„Mes atkreipiame visuomenės dėmesį į sprendimus, kuriuose, mūsų manymu, ne tik painiojamos sąvokos, bet, mano įsitikinimu, teisėjų, kurie priima šiuos sprendimus, išmanymas apie Lietuvos istoriją, tą struktūrą (KGB), yra labai ribotas, minimalus. Jie neturėtų priiminėti tokių sprendimų. Tokie sprendimai gali būti tik jų asmeniniai, bet ne Lietuvos Respublikos vardu“, – apie minėtus išteisinamuosius sprendimus sakė A.Anušauskas.
