Anot autorių, referendumas dėl Seimo narių mažinimo – grėsmė valstybingumui
Kreipimesi, kurį pasirašė 83 asmenys, deklaruojama pozicija, kad nėra pagrindo keisti Lietuvos Parlamento dydį, o argumentai, esą to reikia dėl sumažėjusio Lietuvos gyventojų skaičiaus bei dėl finansinių sumetimų, yra nepagrįsti. Taip pat dokumente Lietuvos piliečiai raginami nepalaikyti planuojamo referendumo.
„Būtina prisiminti, jog ne vien Lietuvos gyventojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir ne visi piliečiai gyvena Lietuvoje. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikos piliečių skaičius siekia 3 400 000. Taigi, Seimo narių skaičiaus mažinimo argumentavimas sumažėjusiu vietos gyventojų skaičiumi yra net aštuntadalio Lietuvos piliečių, negyvenančių Lietuvoje, ignoravimas“, – teigiama išplatintame rašte.
Kreipimesi taip pat pastebima, kad referendumo šalininkų naudojamas taupumo motyvas taip pat yra nepagrįstas: „Kasmetinės išlaidos Seimui, lyginant su išlaidomis kitoms institucijoms yra mažos; absoliučiais skaičiais, Seimo išlaikymas tesudaro 0.3% biudžeto.“
Kreipimosi autoriai teigia, kad didžiausia Seimo narių inicijuoto referendumo keliama problema yra grėsmė Lietuvos valstybingumui. Anot autorių, Konstitucijos kaitaliojimas reiškia pačios valstybės nuvertėjimą ir nuvertinimą.
„Visų mūsų palaikomos Ukrainos patirtis geriausiai liudija stiprios ir stabilios konstitucinės santvarkos svarbą valstybei. Per beveik 26-erius nepriklausomybės metus Ukrainos Konstitucija buvo esmingai keičiama net tris kartus – vargu, ar tai prisidėjo prie šalies gerovės. Aštri politinių partijų kova lėmė gilų ir augantį pačių Ukrainos piliečių tarpusavio susipriešinimą. Valstybė silpo iš vidaus, tapo patrauklia auka išorės agresoriui“.
Pasirašė ir premjero patarėjas
Kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos iš viso pasirašė 83 žmonės. Pasirašiusiųjų sąraše galima išvysti ir tokias pavardes, kaip Vytautas Landsbergis, Rytis Zemkauskas, Raimundas Lopata, Rita Miliūtė bei Algis Ramanauskas.
Tarp pasirašiusiųjų – ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas, Alfredas Bumblauskas, Vytautas Ališauskas, Justinas Dementavičius, Vytautas Bruveris, Paulius Gritėnas, Alvydas Jokūbaitis, Vladimiras Laučius, Haroldas Mackevičius, Nerija Putinaitė, Dovydas Pancerovas, Rytas Staselis, Ramūnas Terleckas, Justinas Žilinskas.
Rašte taip pat galima išvysti ir Sauliaus Skvernelio patarėjo Skirmanto Malinausko pavardę. Pats premjeras yra išreiškęs palaikymą referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
Dėl referendumo konservatoriai planuoja kreiptis į Konstitucinį teismą
Antradienį Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LDK) išplatino informaciją apie tai, kad pradėjo rinkti Seimo narių parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teismo prašoma paankstinti šios bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad galimai Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pagrindu gali būti priimti labai svarbūs sprendimai, kurių teisine galia vėliau gali būti pagrįstai abejojama.
Sausio mėnesį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo 18 piliečių iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui surengti. Tarp grupės narių – Seimo nariai „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Petras Valiūnas.
Pagal Seimo nutarimą, teiktą būrio Seimo „valstiečių“, referendumo metu Lietuvos piliečiai spręs, ar keisti Konstituciją ir joje numatyti, kad Seimą sudaro ne 141, kaip yra dabar, o 121 Tautos atstovas.
Seimo narių skaičiaus mažinimas, valdančiųjų manymu, yra tikslingas, nes nuo tada kai buvo priimta Lietuvos Konstitucija, sumažėjo ir Lietuvos gyventojų bei rinkėjų skaičius.
Tiesa, Seimo Teisės departamento duomenimis, rinkėjų skaičius per 24 metus sumažėjo 35 295 arba 1,38 proc.
Referendumo šalininkų įsitikinimu, parlamento mažinimas leis taupyti biudžeto lėšas, skirtas Seimo narių ir jų padėjėjų algoms bei parlamentinei veiklai. Dėl to, kad referendumas vyks kartu su rinkimais, „valstiečių“ teigimu, jo rengimui reikės minimalių lėšų.
Kadencijos pradžioje „valstiečiai“ teikė Konstitucijos pataisą, kuri Seimo narių skaičių būtų mažinusi nuo 141 iki 101 parlamentaro, taip pat iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą.
Vyriausybė šioms pataisoms pateikė teigiamą išvadą, bet toliau projektas nepasistūmėjo.
