Visuomenininkė Raimonda Zaborė, asociacijos „Klaipėdos Marių bendruomenė“ bei „Šernų ir Ketvergių bendruomenės“ kreipėsi į šalies vadovus ir teisėsaugą prašydami naikinti TIPK išduotą „Grigeo Klaipėda“.
„Klaipėdos mieste, adresu Nemuno g. 2, veiklą vykdanti AB „Grigeo Klaipėda“ daug metų ir dideliais kiekiais gamyboje naudoja chemines medžiagas (tokias, kaip natrio hipochloritą ir fennoflock A18), kurios, įvykus cheminei reakcijai, sudaro labai toksiškus, visiems gyviems organizmams pavojingus cheminius junginius. Vykstant cheminei reakcijai, minėtos medžiagos skleidžia aitrų, supuvusių kiaušinių smarvę primenantį kvapą. Supratome, jog visi iki šiol institucijų atlikti patikrinimai, brangiai kainuojantys oro taršos ir nuotekų užterštumo matavimai gali būti visiškai niekiniai. Taršos leidime minėtų medžiagų AB „Grigeo Klaipėda“ tiesiog nedeklaruoja. Tai reiškia, kad atliekant patikrinimus šių medžiagų niekas neieško, nevertina jų kiekių, nors aplinkosaugos sistemoje (AIVIKS) akivaizdžiai matosi, jog jos gamyboje naudojamos“, – rašoma išplatintame pranešime.
Pastarosiomis savaitėmis vėl gauta pranešimų iš Birutės, Minijos, Rumpiškės ir kitų gatvių gyventojų dėl juntamo aitraus kvapo.
Visuomenininkai suabejojo Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų kompetencija išduodant TIPK leidimus. Taip pat parašoma tirti ir Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiklą, įtariant juos tyčiniu neveikimu ar galima korupcija. Išplatintame rašte reikalaujama įvertinti „Grigeo“ įmonių grupės vykdytų patikrinimų protokolus bei nustačius neatitikimus duomenyse perskaičiuoti taršos mokesčius.
Bendrovė: „TIPK leidimas nepažeidžiamas“
„Esu pats klaipėdietis, todėl puikiai žinau, kad kvapų problema jau daug metų kamuoja Klaipėdos miestą, tad būtina išsiaiškinti kvapų šaltinius, mastą bei imtis priemonių. Vasaros metu, kuomet vyrauja karšti orai, pramonės įmonių skleidžiami kvapai gali būti stipresni“, – teigė Tomas Eikinas, bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovas.
Anot jo, šiuo metu siekiama maksimaliai sumažinti kvapų patekimą į aplinką.
„Taikome tokius novatoriškus sprendimus, kuriuos sėkmingai savo veikloje įdiegė didžiausios pasaulio kartono gamintojos. Dar šių metų birželį fabrike atliktas gamybos proceso patobulinimas, kad būtų sumažinta nuotekų, perduodamų į įmonės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, tarša“, – vardijo T.Eikinas.
„Grigeo Klaipėda“ sprendimo, kaip sumažinti nemalonius kvapus, ieško bendradarbiaudama su užsienio partneriais, biotechnologinių sprendimų kompanija „Buckman“.
T.Eikinas pasakojo, kad įmonėje apsilankė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, pradėję tyrimą dėl kvapų, laukiama išvadų.
„Suprantame bendruomenės susirūpinimą ir norą spręsti Klaipėdos kvapų problemą. Vis tik tenka apgailestauti, kad aukščiausioms atsakingoms institucijoms pateikiami tikrovės neatitinkantys faktai“, – teigė bendrovės vadovas. Jis pabrėžė, kad „Grigeo Klaipėda“ naudoja tik tas medžiagas, kurias leidžia TIPK. „Pavyzdžiui, viešoje erdvėje minimas hidronatrio hipochloritas plačiai naudojamas pramonėje kaip geriamojo vandens dezinfekantas. Ši medžiaga yra saugi ir skirta naikinti bakterijas, sukeliančias kvapus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įmonės veikloje, priešingai nei teigiama, jau daugiau nei 30 metų nesusidaro celiuliozės atliekų. „Grigeo Klaipėda“ perdirba makulatūrą, o gamyboje nebenaudojamą biomasę atiduoda „Fortum“ ir ji virsta šilumos ir elektros energija. Nors „Grigeo Klaipėda“ ir turi leidimą naikinti savo veikloje susidarančią biomasę, tačiau nuo šių metų pradžios šios veiklos nevykdo“, – patikino T.Eikinas.
