„Tokiems rezultatams įtakos turi faktas, kad mūsų visuomenėje Prezidento vaidmuo yra kiek sureikšminamas – jis įsivaizduojamas kaip politikas, esantis aukščiau visko. Tuo tarpu EP rinkimai yra antraeiliai ir susilaukia tikrai mažiau dėmesio viešojoje erdvėje, palyginti su kitais rinkimais. Be to, EP veikimo principas išlieka sudėtingas net ir politika besidomintiems žmonėms. Turime imtis reikšmingų pokyčių tam, kad daugiau jaunų žmonių pradėtų dalyvauti rinkimuose“, – ragina D.Katelė.
Iš kur randasi jaunimo pilietinis aktyvumas?
VU TSPMI alumnas teigia, kad žemas jaunų žmonių įsitraukimas į rinkimus rodo tam tikrą nusivylimą tradicinėmis dalyvavimo priemonėmis, o konkrečių pokyčių jauniems žmonėms paprasčiau pasiekti įsitraukiant į bendruomenes.
„Aš pats, dar būdamas paauglys, pradėjau veikti jaunimo nevyriausybinėse organizacijose gimtajame Panevėžyje. Ten pat būdamas 15 metų nusprendžiau, kad savo gyvenimą noriu sieti su politika, tad pasirinkau stoti į VU TSPMI, nes tai buvo ir yra geriausia vieta tam pasirengti“, – sako D.Katelė.
Visuomenininkas prisimena, kad savo pirmąjį rašto darbą VU TSPMI rašė būtent apie žemą jaunų žmonių aktyvumą demokratiniuose procesuose: „Praėjus tiek metų, vis dar šiek tiek liūdina nedidelis įsitraukimas, tačiau džiaugiuosi, kad brendau itin aktyvioje TSPMI bendruomenėje, kur studijuodami juokaudavome, kad mūsų, studentų, Kalėdos yra per rinkimus. Šitą džiaugsmą jaučiu iki šiol – kaskart nekantrauju įmesti biuletenį į balsadėžę.“
D.Katelė pažymi, kad nors jaunų žmonių dalyvavimas demokratiniuose procesuose gana žemas, vis dėlto daug jų išreiškia savo pilietinę poziciją kitokiomis formomis – per akcijas, piketus ar socialinių tinklų kampanijas. Visuomenininką sužavėjo jaunų žmonių elgesys pastarųjų metų krizių akivaizdoje, kai jaunimas stojo į pirmąsias gretas ir drąsiai nešė demokratinių ir vakarietiškų vertybių vėliavą.
„Manau, kad mes kartais klaidingai pilietiškumą aiškiname tik kaip dalyvavimą politiniuose ar demokratiniuose procesuose. Aš pilietiškumo sąvoką aiškinu labai paprastai – tai noras palikti po savęs geriau, nei kad buvo anksčiau. Man pilietiškas žmogus yra tas, kuris pakelia numestą šiukšlę ar išplauna savo laiptinę“, – sako D.Katelė.
Pilietinė visuomenė – stiprios bendruomenės rezultatas
Jaunas žmogus dažnai yra blaškomas gausybės ateities perspektyvų ir pasirinkimų. Visuomenininkas D.Katelė tvirtina, kad ir jis – ne išimtis: „Dirbdamas žiniasklaidoje galvojau, kad būtų buvę prasminga studijuoti žurnalistiką, būdamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas ir eidamas politinio pasitikėjimo pareigas, mąsčiau ir apie teisę, tačiau galiausiai visada suprasdavau, kad viskas įvyko taip, kaip ir turėjo – VU TSPMI buvo teisingas pasirinkimas.“
Dėl ateities galimybių abejojančiam jaunimui D.Katelė rekomenduoja save išbandyti nevyriausybinių organizacijų veikloje. Pašnekovo teigimu, Lietuvoje yra daugybė jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų, kuriose jaunas žmogus gali įprasminti save: „Manau, kad bendruomenėse jaunimas dažnai atranda savo kelią.“
Visuomenininkas studijų metus prisimena su nostalgija: „Tas laikas kartu buvo ir be galo vėjavaikiškas, ir smarkiai praturtinantis. Nors, žinoma, man nepavyko išvengti klaidų, atrodo, daug dalykų būčiau daręs kitaip ir kitaip susidėliojęs prioritetus, tačiau šiandien TSPMI laikus prisimenu tik gerai, nes tai – vieta, kurioje brendau, susiradau bičiulių ir daug išmokau. Be to, absoliuti dauguma dėstytojų paliko puikų įspūdį kaip savo srities specialistai, kurie geba neįtikėtinai sklandžiai ir kokybiškai perduoti informaciją studentams.“
D.Katelės nuomone, kiekvienas visuomenės narys – tėvai, mokytojai, dėstytojai – turėtų savo pavyzdžiu ugdyti pilietišką ir atsakingą jauną žmogų.
„Patarčiau tėvams leisti už juos savo vaikams įmesti biuletenį į balsadėžę, taip tiesiogiai ugdant įprotį, mokyklose per žaidimus ir simuliacijas galima imituoti rinkimus, savivaldybių ir valstybinių įstaigų darbą. Esu įsitikinęs, kad su balsavimu jaunimą turime supažindinti kaip įmanoma anksčiau ir kartu formuoti įprotį. Net tyrimai rodo, kad balsavimas tiesiogiai siejasi su įpročiu, tad galbūt verta pradėti galvoti apie balsavimą nuo 16 metų?
Svarbiausia – eiti ir kalbėtis su jaunais žmonėmis, o ne tikėtis, kad reikalinga informacija juos pasieks savaime. Ypač aktualu atkreipti dėmesį į socialines problemas patiriantį, regionuose gyvenantį ir pirmą kartą rinkimuose dalyvausiantį jaunimą. Šiandien kaip niekad svarbu kalbėti apie pilietinį pasipriešinimą, kritinį mąstymą, piliečių įsitraukimą, tad ministerijos darbotvarkėje stengsimės tai įgyvendinti per neformalias veiklas“, – apibendrina pašnekovas.
