Į kas dvejus metus vykstantį susirinkimą šaukiami visi Lietuvos teisėjai ir sprendžiami svarbiausi teismų sistemos klausimai, skelbia Nacionalinė teismų administracija.
Šiemet susirinkimo pranešimų ir diskusijų dėmesio centre – teismų reputacija, dešimtmečio vizija. Taip pat planuojama priimti rezoliuciją dėl situacijos Lietuvos teismuose.
Prezidentas Gitanas Nausėda sveikindamas teisėjus pabrėžė, kad daugiausia dėmesio šiuo metu sulaukia teisėjo profesijos patrauklumo problema.
„Teisėjų bendruomenė sunkiai atsinaujina, mažėja kandidatų, siekiančių pareigų visų lygių teismuose. Vis daugiau teisėjų teikia prašymus juos atleisti. Tai lemia ir nekonkurencingi atlyginimai, ir netolygus darbo krūvis tarp tos pačios grandies teismų teisėjų“, – susirinkime parodytame vaizdo įraše sakė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, svarbu spręsti ir susikaupusias pirmosios instancijos teismų problemas, nes visuomenės pasitikėjimas teismais priklauso nuo to, kaip teisingumas įgyvendinamas pirmajame etape.
„Pirmosios instancijos teismų darbo sąlygos ir kokybė lemia aukštesnių grandžių teismams tenkantį krūvį. Todėl būtent čia turi prasidėti kokybinis visos teismų sistemos pokytis“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis paragino teismų savivaldą ieškoti būdų, kaip keisti esamą padėtį, o veikiant kartu su kitomis valdžios institucijomis – sustiprinti teisėjų nepriklausomumą.
„Nuolat stebėdama teismų sistemos efektyvumą, Teisėjų taryba tikrai gali iškelti konkrečių pasiūlymų dėl teisėjų darbo krūvio. Visi kartu turime pasiekti sutarimą ir dėl teisėjų atlyginimų, kurie atitiktų atsakomybės naštą“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pastaraisiais metais teismų reputacijai kenkia korupcijos bylos, neblaivūs prie vairo įkliuvę teisėjai. Patys teisėjai kelia klausimą dėl per mažo darbo užmokesčio.
Kaip skelbė BNS, Lietuvos teismai teigia klimpstantys į milijonines skolas ir galintys sulaukti antstolių, o teismų veikla dėl nemokumo gali laikinai nutrūkti.
Skola už teismo procesinių dokumentų pristatymą Lietuvos paštui jau siekia per 1 mln. eurų. Paštui nuo lapkričio branginant paslaugas, ji dar augs.
Visuotiniame teisėjų susirinkime taip pat ketinama išrinkti naują Teisėjų tarybos narį, išklausyti Teisėjų tarybos veiklos ataskaitą.
Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimus vykdo teismų savivaldos institucijos, teisėjai ir Nacionalinė teismų administracija.
Lietuvoje veikia 22 bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai, juose dirba per 700 teisėjų.
2021 metais Lietuvoje išnagrinėta 190,8 tūkst. bylų, dauguma jų – daugiau nei 146 tūkst. – buvo civilinės bylos, susijusios su šeimos santykiais, skolomis ir kitais civiliniais santykiais.
