Pagal dabar galiojančią tvarką kandidatai į Seimą, Europos Parlamentą, prezidentus, savivaldybių tarybas turi nurodyti savo anketose apie tai, ar jie bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, o jei šis faktas nutylimas, tokie kandidatai nėra registruojami rinkimams. Jei bendradarbiavimo faktas su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis paaiškėja vėliau, o asmuo tautos jau yra išrinktas į pareigas, šis iškovotų pareigų netenka.
Vis dėlto pasirodo, kad šiame filtre galėjo likti spragų. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narys A.Anušauskas pastebėjo, kad, pavyzdžiui, įstatymuose nekalbama apie pareigą prisipažinti bendradarbiavus su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis kandidatams į merus, nors Liustracijos įstatyme nurodoma, kad paaiškėjus tokiam faktui, politikas netektų pareigų. Konservatorius taip pat pastebi, kad Seimo rinkimų įstatyme kandidatai į Seimo narius savo anketose turi nurodyti bendradarbiavimo su užsienio tarnybomis faktą, tačiau Liustracijos įstatyme nenumatoma, kad parlamentarai, nuslėpę minėtą informaciją, netektų pareigų.
Nori įpareigoti filtruoti visus
A.Anušauskas siūlo ištaisyti įstatymų neatitikimus ir numatyti, kad visi kandidatai visuose rinkimuose – Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, merų, savivaldybių tarybų – būtų tikrinami, ar bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Už šios informacijos patikrinimą, kaip nurodoma konservatoriaus registruotose įstatymų pataisose, būtų atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija, kuri kreiptųsi į kompetentingą instituciją, saugančią prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio specialiosiomis tarnybomis asmenų duomenis.
TS-LKD atstovo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad VRK paviešintų, ar kandidatai į Seimą arba jau išrinkti parlamentarai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Galiausiai A.Anušauskas nori nustatyti, kad tie kandidatai, kurie nuslėpė informaciją apie bendradarbiavimą su KGB ar kitomis užsienio valstybių tarnybomis, nebūtų registruojami rinkimams, o jau išrinkti į pareigas politikai, nuslėpę minėtas biografijos detales, netektų pareigų.
LRT.lt kalbintas A.Anušauskas tvirtino, kad iki 2016 m. Seimo rinkimų VRK tikrino kandidatus į renkamas pareigas, tačiau kažkodėl nustojo tai daryti.
„Iki 2016 metų rinkimų Vyriausiajai rinkimų komisijai viskas buvo aišku, ji tikrino visus kandidatus į renkamas pareigas, tačiau, pradedant 2016 m. rinkimais, kažkodėl nustojo tai daryti. Aišku, tas badymas pirštais vieniems į kitus rodo, kad jau pradėta skirtingai vertinti iš esmės 16 metų galiojusius įstatymus. Kad dviprasmybių nebūtų, tiesiog įrašau atsakingą už patikrą instituciją, inicijuojančią ją – tai yra Vyriausiąją rinkimų komisiją. Be abejonės, ji būtų atsakinga ir už informacijos paviešinimą po patikrinimo apie gautus duomenis, jei tokių duomenų yra“, – pažymėjo pašnekovas.
Tiesa, jis pripažino, kad visuotinis kandidatų tikrinimas galėjo sutrikti ir dėl nesuderintų įstatymų, neaiškios dabartinės tvarkos.
A.Anušauskas, paklaustas, ar registruoti įstatymo pataisas dėl visų kandidatų į renkamas pareigas tikrinimo jį paskatino Mindaugo Basčio istorija, pažymėjo, kad didesnę įtaką teisės aktų ruošimui padarė Seime užvirusios diskusijos dėl KGB bendradarbių Lietuvoje pavardžių paviešinimo.
Mes turime prisipažinusių ir neprisipažinusių (bendradarbiavus su KGB – LRT.lt) sąrašą, bet jis ne toks gausus.
„Čia yra daugiausiai formalus procesas. Mes neturime išsamių slaptų KGB bendradarbių sąrašų, skirtingai nuo Latvijos. Jų yra išsamūs ir jie stebi, ar tarp kandidatų KGB bendradarbių daugėja, ar sumažėja. Mes turime prisipažinusių ir neprisipažinusių (bendradarbiavus su KGB – LRT.lt) sąrašą, bet jis ne toks gausus“, – tvirtino konservatorius, paklaustas, kokią naudą atneštų visuotinis kandidatų rinkimuose tikrinimas.
Pašnekovo manymu, VRK būtų pajėgi suvaldyti informacijos srautus ir atlikti savo užduotis rinkimų metu, mat kandidatų tikrinimą dėl bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis komisijos prašymu galėtų atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Valdantieji neslepia abejonių
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, parlamentaras Ramūnas Karbauskis LRT.lt teigė, kad A.Anušausko idėjai įvesti visuotinį kandidatų tikrinimą neprieštarauja, tačiau kartu turi abejonių, ar tokia tvarka būtų įgyvendinama.
„Žmonės, kurie galėjo būti KGB, tikriausiai yra labai solidaus amžiaus ir tai yra niuansas, rodantis, kad šis pasiūlymas turi tokią politinę potekstę. Gal čia tiesiog politikuojama, nes nesuprantu, kiek tai galėtų turėti realios prasmės. Aš tikrai nebūčiau prieš, bet tik kyla klausimas, ar tai objektyviai galėtų būti naudinga Lietuvos visuomenei, nes tie žmonės turėtų būti solidaus amžiaus“, – svarstė „valstiečių“ lyderis.
Anot R.Karbauskio, daugiausia problemų, panašu, sukeltų informacijos apie KGB bendradarbius paieškos.
„Kaip suprantu, tie duomenys – ir tų, kurie prisipažinę, ir tų, kurie neprisipažinę (apie bendradarbiavimą su KGB – LRT.lt), – kažkur yra. Šiek tiek komplikuota, nes dalies duomenų iš viso Lietuvoje nėra, juos išsivežė. Bet kokiu atveju, jei būtų kalbama apie tai, kad reikėtų duomenų ieškoti, tai fiziškai neįmanoma“, – komentavo pašnekovas.
Tuo metu valdančiosios koalicijos partnerių – „socialdarbiečių“ – vadovas, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas visuotinio kandidatų rinkimuose filtro idėją pasmerkė. Anot jo, patikrinti visų kandidatų visuose rinkimuose nepajėgtų jokia institucija.
„Pirmiausia, VRK tokių pajėgumų neturėtų. Aš apskritai nežinau Lietuvoje institucijos, kuri turėtų tokius pajėgumus. Tai yra eilinis konservatorių propagandinis įstatymo projektas, neva rodantis, kad jie rūpinasi tuo ar anuo. Dabar institucijos – ir VSD, ir genocido centras, – kurios turi pakankamas galias, gali perspėti, bet aš sunkiai įsivaizduoju, kad mes pradėtume visus kandidatus nuo prezidento iki tarybų narių per kažkokį sietą leisti. Mano požiūriu, tai yra perdėta. Be to, vargu, ar tai įmanoma padaryti“, – LRT.lt aiškino G.Kirkilas.
Be to, G.Kirkilo manymu, A.Anušausko siūlomi pataisymai galimai prieštarauja svarbiausiam valstybės įstatymui.
„Projektas balansuoja ties (prieštaravimu – LRT.lt) Konstitucijai, ties prieštaravimu žmogaus teisei dalyvauti rinkimuose ir panašiai. Aš nemanau, kad šiuo metu tai yra labai aktualu Lietuvai. Yra tarnybos, kurios užsiima tuo. Pirmiausia, VSD, žvalgyba rūpinasi dėl kitų šalių veiksmų prieš mūsų valstybės politinę sistemą ir aš nemanau, kad politikai turėtų į tai kištis“, – pridūrė parlamentaras.
VRK darbo nebijotų, o VSD?
LRT.lt kalbintas VRK pirmininko pavaduotojas Vincentas Vobolevičius teigė, kad visos komisijos bendros nuomonės apie A.Anušausko siūlomas įstatymų pataisas nežino, tačiau pasidalino savo pozicija apie visuotinio kandidatų tikrinimo idėją.
Anot V.Vobolevičiaus, jei būtų priimtos konservatoriaus siūlomos pataisos, VRK kandidatų tikrinimo procese greičiausiai užsiimtų tik mechaniniu darbu, o didžiausias krūvis tektų kitoms institucijoms.
„Kreiptis standartiniu formatu į VSD taptų VRK rutininiu darbu. Darbo krūvis tektų arba VSD, arba Gyventojų genocido tyrimo centrui. Dabar, bėgant metams, kandidatams jaunėjant, Genocido tyrimo centro vaidmuo mažėtų, nes galėjusių bendradarbiauti su sovietine KGB, kitomis struktūromis, mažėtų, tačiau VSD darbo dalis augtų, nes natūraliai tie žmonės, kurie yra jauni ir nebendradarbiavo su sovietinėmis struktūromis, galėtų bendradarbiauti su dabar nedraugiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusių šalių struktūromis. Klausimas, ar VSD sugebėtų tiek tų tyrimų padaryti“, – svarstė VRK pirmininko pavaduotojas.
V.Vobolevičius tvirtino negalintis tiksliai atsakyti, ar iš tikrųjų, kaip teigė A.Anušauskas, VRK nuo 2016 m. Seimo rinkimų nustojo tikrinti kandidatus įvairiuose rinkimuose dėl bendradarbiavimo su KGB.
„Šiuo metu, mano žiniomis, niekas nebuvo tikrintas, tačiau pastarojo posėdžio metu nutarta kreiptis į VSD, prašant patikrinti kandidato į Seimą, Zanavykų apygardoje, Mindaugo Basčio galimus ryšius“, – apie dabartinę situaciją pasakojo VRK pirmininko pavaduotojas.
