Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 05 30

Vitas Vasiliauskas: sutartį su laikinuoju „Snoro“ administratoriumi turėtų tirti teisininkai, o ne „nebesivaldantys“ politikai

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pareiškė sveikinantis parlamentinės laikinosios bankrutuojančio banko „Snoras“ veiklos tyrimo komisijos sprendimą prašyti prokurorų ištirti jo pasirašytą sutartį su laikinuoju „Snoro“ administratoriumi.
Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Labai gaila, kad politikai iki galo neišsiaiškino sutarties su laikinuoju administratoriumi nuostatų, nors paaiškinimai buvo pateikti. Tikrai džiaugčiausi, jei reikalo imtųsi teisininkai – klausimas būtų ištirtas objektyviai, o tai užkardytų nebesivaldančių politikų spekuliacijas“, – BNS trečiadienį sakė Vitas Vasiliauskas.

„Snoro“ veiklos tyrimo komisija prašo Generalinės prokuratūros ištirti, ar pasirašydamas sutartis su laikinuoju „Snoro“ administratoriumi Simonu Freakley'iu, V.Vasiliauskas neviršijo įgaliojimų. Be to, prašoma ištirti, ar laikinasis „Snoro“ administratorius vienasmeniškai turėjo teisę išmokėti 5 mln. eurų jo pasamdytiems konsultantams, trečiadienį po paskutinio komisijos posėdžio žurnalistams pranešė komisijos vadovas „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis.

Komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis teigė, kad faktiškai išvados yra patvirtintos. Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras BNS sakė, kad išvados nepatvirtintos, nes nebuvo galutinio balsavimo – ar pritariama visoms išvadoms.

Komisijoje dirbę valdančiosios daugumos atstovai trečiadienį išėjo iš komisijos posėdžio, todėl ji negalėjo patvirtinti išvadų.

Komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis teigė, kad faktiškai išvados yra patvirtintos. Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras BNS sakė, kad išvados nepatvirtintos, nes nebuvo galutinio balsavimo – ar pritariama visoms išvadoms.

V.Mazuronio teigimu, LB veiksmų dėl „Snoro“ ėmėsi praėjusių metų spalio pradžioje. Pasak jo, Lietuvos banko atstovai spalio 4-ąją Švedijos centrinio banko darbuotojų prašė rekomenduoti tarptautinius bankų priežiūros konsultantus, o spalio pabaigoje su jais jau buvęs aptariamas konkretus „Snoro“, kuris centriniame banke buvo vadinamas „Perkūnu“, pertvarkymo planas.

V.Mazuronio teigimu, LB sprendimas dėl „Snoro“ nacionalizavimo buvo priimtas nelaukiant „Snoro“ inspektavimo išvadų.

V.Mazuronis teigė, kad indėlių sertifikatais “Snoras” klaidino klientus, o Vyriausybė ir Finansų ministerija turėtų aktyviau ginti bankrutuojančio banko indėlininkų interesų gynimo.

V.Mazuronio teigimu, įstatymai leidžia šalies komercinių bankų sistemai funkcionuoti stabiliai ir saugiai. Tačiau jis pareiškė, kad „egzistavo ir egzistuoja  verslo rizikos ir galimai nusikalstamos veiklos veiksmai“.

Jis pabrėžė, kad „Snoras“ indėlių sertifikatus platino pateikdamas nevienareikšmiškai suprantamą informaciją ir taip  sudarė sąlygas galimam banko klientų klaidinimui. LB ir iki tol veikusi vertybinių popierių komisija (nuo šių metų ji prijungta prie LB – BNS) nekontroliavo tokios „Snoro“ pateikiamos informacijos, nes įstatymai to nenumatė.

V.Mazuronis kalbėjo, kad LB ir Vertybinių popierių komisija savalaikiai nesiėmė priemonių ir nesiūlė įstatymų pakeitimų, kad būtų užtikrinta komercinių bankų leidžiamų vertybinių popierių kontrolė.

Generalinei prokuratūrai siūloma išnagrinėti, ar nebuvo vykdoma nusikalstama veikla, „Snorui“ platinant indėlių sertifikatus ir kitus neapdraustus produktus bei pateikiant apie juos galbūt klaidinančią informaciją.

Pasak V.Mazuronio, LB vadovybės giminaičiai, dirbę bei tebedirbantys komerciniuose bankuose, kurių priežiūrą vykdo LB, „galėjo ir gali“ turėti įtakos LB valdybos sprendimams dėl priežiūros. „Tačiau tai patvirtinančių dokumentų komisija negavo“, – pabrėžė V.Mazuronis.

Jis konstatavo, kad LB nepakankamai prižiūrėjo inspektavimo išvadose siūlomų priemonių įgyvendinimą ir nepakankamai griežtai vertino gautą informaciją apie galimai  blogą situaciją „Snore“ 2009 metais. Todėl komisijos nariai siūlo teisės aktais nustatyti griežtenius viešų ir privačių interesų derinimo reikalavimus LB valdybos nariams, jeigu jų giminaičiai dirba komerciniuose bankuose.

Komisija nustatė, kad po bankroto „Snorui“ inicijavimo banko darbuotojams buvo nustatyti didesni atlyginimai.

Praėjusią savaitę komisijos nariai jau buvo susitarę dėl esminių ir preliminarių išvadų – sutarta, kad LB veiksmai, pernai lapkritį uždarant „Snorą“, buvę skuboti ir nepakankamai motyvuoti.

Komisija konstatuoja, kad komercinių bankų priežiūros sistema yra gera, bet „Snoro“ atžvilgiu ji nebuvusi pakankama, o buvusi LB vadovybė 2009 metais nepakankamai reagavo į informaciją apie „Snoro“ veiklą. Išvadose taip pat ketinama pripažinti, kad buvę „Snoro“ akcininkai nedarė įtakos politikams.  

Komisija laikosi nuomonės, kad situacija, kai LB vadovų artimieji ar giminės dirbo kituose bankuose, kuriuos kontroliuoja pats LB, neleistina.

Su komisijos išvadomis visi Seimo nariai galės susipažinti tik nuo birželio 1-osios, kai iš dokumento bus išimta įslaptinta informacija.

Parlamentinė komisija apklausė buvusius ir esamus LB vadovus ir darbuotojus, „Snoro“ administratorius, du premjerus, ėjusius pareigas nuo 2006 metų, finansų ministrę.

Komisija savo išvadomis pateiks atsakymus į 14 klausimų, susijusių su „Snoro“ žlugimo aplinkybėmis.   

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų