Pirmasis bandymas – dizainas
Pradėdama pasakoti apie savosios profesijos paieškas Jekaterina nuklysta į vaikystę. Jau tada mėgo svajoti ir drąsiai įsivaizdavo save įvairių specialybių atstove. Viena iš pirmųjų svajonių buvo tapti kirpėja, prisimena pašnekovė. „Kažkada taip supyniau močiutei kasas, kad teko nukirpti“, – juokėsi mergina.
„Norėjau būti ir mokytoja, rašytoja, verslininke... Žodžiu, daug visko. Bet turbūt vienintelis dalykas, kuris siejo visas tas svajones – noras kurti. Kurti ką nors didelio. Pavyzdžiui, prisidėti prie moters grožio arba vaiko asmenybės ugdymo. Norėjau sukurti ką nors, kas paliktų pėdsaką – gerą ir pozityvų!“ – apie siekius, kurie vedė ieškoti, kalbėjo Jekaterina.
Norėjau būti ir mokytoja, rašytoja, verslininke... Žodžiu, daug visko. Bet turbūt vienintelis dalykas, kuris siejo visas tas svajones – noras kurti.
Paskutiniai metai mokykloje, pasak pašnekovės, buvo itin spalvingi, kūrybingi. Jekaterina svarsto, kad galbūt būtent to įkvėpta ir pasuko aprangos dizaino link. „Po mokyklos buvau nusprendusi tapti aprangos dizainere. Įstojau į Aprangos mados inžinerijos specialybę Kauno technologijos universitete, tačiau po pusmečio išėjau. Tiesiog nesijaučiau „savo rogėse“, nors ir labai gerai sekėsi“, – sprendimą paaiškino mergina.
Pusę metų Jekaterina padirbo padavėja, o kitąmet laimę bandė dar kartą – šį kartą aprangos dizainą išbandė Kauno kolegijoje. „Iš ten išėjau po pirmų mokslo metų. Per juos teko dalyvauti keliuose renginiuose, pristatyti savo kolekciją, taip pat ir bendrą kolekciją su bendrakursėmis. Teko užlipti ant scenos ir kaip kūrėjai. Tada supratau, kad scena yra ne man ir pasiryžau imtis ko nors kito“, – pasakojo pašnekovė.
Stengiuosi vadovautis savo širdimi
Metusi dizaino idėją Jekaterina kelerius metus bandė atrasti save pačiuose įvairiausiuose darbuose. „Tai buvo neįkainojama patirtis. Savęs ieškojimas truko visus 23 metus ir tikiu, kad truks dar 150. Žinau, kad kiekviena diena man atneša ką nors naujo. Atrandu save vis toliau su kiekviena perskaityta knyga, su kiekvienu sutiktu žmogumi ar išklausytu seminaru. Juk viskas tik prasideda“, – savo požiūriu dalijosi mergina.
Paklausta, ar teko girdėti iš aplinkos bambėjimų, kodėl dar vis neapsisprendžia, trypčioja vietoje, Jekaterina juokavo – o kaip be jų. „Visada atsiranda aplinkinių, kurie ,,žino geriau“. Mano pasirinkimai dažnai buvo savotiški, bet stengiuosi vadovautis savo širdimi. Stiprybės suteikė knygos, sėkmės pasiekusių žmonių istorijos. Yra draugų, kurie labai atitolo. Bet aš vis tiek juos myliu, jaučiu pagarbą tai bendrai istorijai, visada juos turiu savo širdyje. Kita vertus, atradau kitų žmonių, kurie padėjo ir toliau padeda augti ir tobulėti. Siekti savo svajonių“, – apie aplinkos požiūrį kalbėjo mergina.
Reikia turėti autoritetų
Imtis vizažistės veiklos Jekateriną įkvėpė labai brangi pažįstama Kristina. „Ją reikia pamatyti. Tai žmogus – saulė, pavasaris, grožis, meilė – viskas viename. Ji kiekvienai moteriai padeda atrasti savo individualų ir nepakartojamą grožį. Tas virsmas, kurį kažkada patyriau pati, ir pastūmėjo domėtis šita sritimi vis plačiau ir giliau. Labai svarbu pasirinkti gerą pavyzdį, autoritetus. Taip ir kilo mintis mokytis vizažo“, – kas stumtelėjo šios srities link, atskleidė Jekaterina.
Po kurio laiko, pasak pašnekovės, ji iš vienos draugės sužinojo apie galimybę lankyti tokius kursus per darbo biržą, prisijungti prie projekto „Atrask save“. Tada mergina ėmė vis sparčiau judėti tikslo link.
Vėliau Jekaterina su pažįstama fotografe jau pati pradėjo projektą „Išreikšk save“. „Kai žmogus pats sugalvoja temą fotosesijai, toms kelioms valandoms jis gali tapti tuo, kas yra jo viduje. Šiam tikslui neretai pasitarnauja ir grimas. Mes leidžiame rinktis ir bandome sukurti tai, kas tikrai liktų žmogaus atsiminimuose. Stengiamės suteikti jam neįprastą emociją“, – apie savo ir bičiulės veiklą pasakojo pašnekovė.
Už įkvėpimą Jekaterina tikino labai norinti padėkoti ir ,,Femina Bona“ dėstytojoms. „Jos iš tikrųjų į kiekvieną iš mūsų „įdėjo širdį“. Kai tai jauti, nori, kad tai jaustų ir kiekvienas, prie kurio prisilieti. Kaip jau minėjau, labai svarbu tai, iš ko mokaisi“, – neabejojo pašnekovė.
Nors makiažas vakare nuplaunamas, bet emocijos lieka. Gražus atsiminimas savęs, kurios norisi siekti kiekvieną dieną.
Toliau svajoja
Pasiteiravus, kuo būtent sužavėjo vizažas, Jekaterina tikino, kad džiaugiasi galinti prisidėti prie moters grožio ir pasitikėjimo savimi. „Įkvepia pati filosofija. Nors makiažas vakare nuplaunamas, bet emocijos lieka. Gražus atsiminimas savęs, kurios norisi siekti kiekvieną dieną. Be abejo, ne su vakariniu makiažu į darbą, bet kartais tiek nedaug reikia. Šį tą paryškini ir jau akys sužiba, išsitiesia pečiai. Moteris pradeda spinduliuoti iš vidaus“, – kuo žavi pasirinkta profesija, pasakojo mergina.
Tolesni planai, neslepia Jekaterina, dideli ir spalvoti. „Norisi tobulėti ir augti, vėl tobulėti, ir vėl augti. Taip, norėčiau grimuoti teatre, kine, galbūt kokiuose projektuose. Kol kas neįsivaizduoju, kaip tai nutiks, bet juk svarbiausia norėti. Kaip sako Dexteris Yageris, „Jeigu svajonė pakankamai didelė, faktai neturi jokios reikšmės“, – ryžtingai kalbėjo pašnekovė.
Klausyti savęs
Norint atrasti savo gyvenimo veiklą, pasak Jekaterinos, iš tiesų reikia mažiau kreipti dėmesį į visuomenės nuomonę, o pirmiausia įsiklausyti į savo vidinį „aš“. „Kai išgirsti bet kurio sėkmę pasiekusio žmogaus istoriją, supranti, kad kiekvienas turėjo kovoti. O sudėtingiausia juk ir yra kova su savimi. Tokių istorijų reikia klausyti, skaityti. Atrasti savo autoritetus. Yra tai, ką perša pasaulis, o yra tai, ką sako vidinis „aš“. Klausimas – ką pasirinksi?“ – optimistiškai kalbėjo mergina.
Ji siūlė prisiminti, kad visi mes turime ir turėjome svajonių. Galbūt kai kurie nuo jų nutolę. „Galbūt kažkas turėtų grįžti laiku ir prisiminti save prieš 2 metus, o gal prieš 10 metų... Juk vaikai, paaugliai nori pažinti, veržiasi į pasaulį. Aš pati kartais prisimenu save 17-os, 19-os, galvoju – ten buvo jaunatviškas entuziazmas, ten buvo tiesiog ugnis. Ir užsikuriu nuo tos emocijos dabar!“ – atviravo pašnekovė.
O dar besiblaškantiems Jekaterina siūlė neskubėti. „Sekundę negalvoti apie tai, ką nori dirbti, bet pagalvoti apie tai, kuo nori tapti. Koks nori būti? Kaip atrodyti? Kokią žinią skleisti aplinkiniams? Kur link eiti? Aš darbą suvokiu kaip saviraiškos įrankį, reikalingą pagerinti savo gyvenimo kokybę. Kažkur esu girdėjusi frazę: „Kai susidėlioji save, susidėlioja visas pasaulis“, – pozityviai nuteikė kitus mergina.
Projekto „Atrask save“ tikslas – mažinti 15 iki 29 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo reikalų departamento vykdomas projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą čia.