Pastarąjį kartą V.Putinas Baltarusijoje viešėjo ganėtinai seniai – 2019-ųjų vasarą, kai ten vyko antrosios Europos žaidynės.
Jie buvo susimatę ir vėliau, tačiau į Minską Rusijos vadovas nevyko.
Per trejus metus pasikeitė daug kas.
Masiniai protestai ir suėmimai, įkalinimai po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje sukrėtė šalį ir privertė dalį opozicijos emigruoti.
Tuo metu Rusija šiemet įsiveržė į Ukrainą. Įsiveržė ne tik iš rytų, bet ir iš šiaurės, pasinaudojant Baltarusijos teritorija.
Kyjivo per keletą dienų, kaip galbūt tikėjosi V.Putinas, „paimti“ nepavyko, tačiau kraugeriškas karas tęsiasi toliau, o pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie galimą dar vieną puolimą iš Baltarusijos.
Kokia galima darbotvarkė?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis sako, kad pagrindinė pokalbio tema bus karas Ukrainoje ir Baltarusijos įsitraukimas.
„Manau, kad bus kelios temos, kurios bus aptartos. Tai viena – karas Ukrainoje, bendradarbiavimas šioje srityje, nes yra ir Rusijos kariai, ir Rusijos raketos, ir lėktuvai Baltarusijos teritorijoje. Manau, kad čia bus tam tikras stumdymasis, ką gaus mainais Baltarusija, – kiek dar to įsitraukimo reiks, kiek dar yra tos erdvės“, – 15min sakė politikos ekspertas.
„Antras dalykas yra sankcijų apeidinėjimo klausimai. Šiuo atveju, abi valstybės daugiau-mažiau panašioje vietoje, nes anksčiau padėjo viena kitai apeidinėti sankcijas, o dabar jos turi veikti daugmaž išvien ieškodamos kitų šalių, rinkų“, – tęsė jis.
„Trečias klausimas – kaip toliau mulkinti Vakarus. Manau, kad erdvės nėra daug lyginant su tuo, kas buvo anksčiau, bet vis tiek manau, kad bus aptariamas ir grūdų tranzito per Baltarusiją klausimas, ir politinių kalinių paleidimo klausimas“, – pridūrė V.Jurkonis.
Jo teigimu, vizito metu ar po jo galėtų būti paleistas ir „vienas-kitas“ politinis kalinys-Rusijos pilietis.
Pasak V.Jurkonio, vizitas taip pat yra daugiau „parodomasis veiksmas“, tačiau apie tai, ką iš tikrųjų sutars artimiausi sąjungininkai, žinos tik labai mažas žmonių ratas.
„Nuo to Baltarusijos režimas dramatiškai nesikeis. Ir toliau bus tęsiamas tokia dūmų užsklandos ar rūko politika, kur daug klausimų, mažai atsakymų, ne vienas klaidinantis pasisakymas ir įvairaus pobūdžio spėlionės, o tiksliai, kas buvo susitarta, kas įvyko toje juodoje dėžėje, žinos labai mažai žmonių“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.
„Propagandos įrankis“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Andžejus Pukšto teigia, kad susitikimas rengiamas propagandiniais tikslais.
„Kažkiek turėtų pagilinti karinį bendradarbiavimą, bet manau, kad nelabai stipriai. Daugiau galbūt tas vizitas reikalingas propagandiniais tikslais, bet kad fiziškai tas bendradarbiavimas padidės, tai abejočiau, nes jis ir taip vyksta“, – 15min sakė A.Pukšto.
Anot jo, „yra aišku“, kad A.Lukašenka savo karių į Ukrainą nesiųs, todėl ir kyla prielaida, jog susitikimas skirtas daugiau propagandai.
„Sakyčiau, kad daugiau susitikimas rengiamas propagandos tikslais – parodyti, kad Rusija turi sąjungininkų, lyg ir Ukraina yra apsupama iš kitos pusės, bet galima tą karinį bendradarbiavimą gilinti ir be to vizito, todėl ir manau, kad propagandos tikslais. Visų pirma, to reikia Putinui, bet kažkiek ir Lukašenkai – kad parodytų, jog vis tiek valstybės turi kursą, žino, kur eina, ir panašiai“, – svarstė VDU politologas.
Pasak A.Pukšto, V.Putinas ir A.Lukašenka susitikimu galbūt nori priminti ir Sovietų Sąjungos įkūrimo šimtmetį.
„Galbūt ir šitas skatina (...) Beveik išvakarės. Bet propagandiniais tikslai, visų pirma, renkamas susitikimas. Aišku, niekada nežinai – gali būti ir Ukraina vėl apšaudoma, bet dėl to nebūtina vykti Putinui į Minską“, – kalbėjo A.Pukšto.
Be to, jis pastebi, kad V.Putinas „nelabai turi, kur važiuoti“.
„Lyderis, kuris niekur neišvažiuoja, sėdi bunkeryje, yra silpnas lyderis. Ko gero, tas vizitas Putinui labiau reikalingas, kad parodytų, jog ta valstybė veikia, kunkuliuoja. Vizitas turi pasitarnauti Putino įvaizdžiui. Žinoma, ir Lukašenkos“, – teigė VDU politologas.
Šimtus tūkstančių žmonių myriop pasiuntusi ir likimus sudaužiusi Sovietų Sąjunga buvo įkurta 1922 metų gruodžio 30 dieną. Savo dabartiniais veiksmais Rusija tęsia ekspansinę, imperinę Sovietų sąjungos politiką.
Baltarusijos įsitraukimas į karą
JAV veikiantis Karo tyrimų institutas (ISW) pastebi ženklų, kad gali būti kuriamos sąlygos naujam puolimui iš Baltarusijos, tačiau tokia invazija pačiu artimiausiu metu dar neįvyks.
Šį mėnesį skelbtose Ukrainos generalinio štabo kasdienėse ataskaitose vienodai teigiama, kad Ukrainos pareigūnai nepastebėjo, jog Rusijos pajėgos Baltarusijoje formuotų smogiamąsias grupes, reikalingas pulti šiaurės Ukrainą.
Visgi, tolesnėje perspektyvoje dar vienas įsiveržimas iš Baltarusijos neatmetamas.
Rusijos karinis buvimas Baltarusijoje didėja nuo šių metų rudens. Ukrainos pareigūnai teigia, kad Baltarusijoje esančios Rusijos pajėgos neturi konkrečių planų grįžti į Rusiją baigusios mokymus.
Skelbiama, kad Rusijos kariuomenė nepateikė rusų kariams, besimokantiems Baltarusijoje, jokių nuorodų apie jų būsimas užduotis ir apie tai, ar jie bus dislokuoti atgal į Rusiją, ar liks Baltarusijoje, ar užpuls Ukrainą.
Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas interviu britų savaitraščiui „The Economist“ sakė manantis, kad Rusija pirmaisiais 2023 metų mėnesiais vėl atakuos Kyjivą.
