Lietuvos bankas, Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos patvirtino gavusios tokį laišką, bet jo plačiau nekomentuoja.
Londone dėl perdavimo Lietuvos teisėsaugai besibylinėjančio V.Antonovo teisinis atstovas Andrejus Liachovas teigia, kad "Snoro" nacionalizavimas buvo paremtas politiniais motyvais, o Lietuva pažeidė dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.
Tokią poziciją jis išdėstė laiške užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui, finansų ministrei Ingridai Šimonytei ir Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui. Gegužės 4 dienos laiško kopiją gavo BNS naujienų agentūra.
"Lietuvos valdžios sprendimai perimti "Snoro" valdymą, tada jį nacionalizuoti ir galiausiai likviduoti, taip pat pateikti kriminalinius kaltinimus investuotojui, buvo priimti dėl politinių priežasčių ir diskriminacinių priežasčių dėl investuotojo Rusijos pilietybės", – rašoma laiške.
68,1 proc. nacionalizuotame ir bankrutuojančiame "Snoro" banke turėjęs V.Antonovas ir jo partneris Raimondas Baranauskas lapkričio pabaigoje buvo sulaikyti Londone pagal Lietuvos prokurorų išduotą arešto orderį, vėliau jie paleisti už užstatą. Londono teismas svarsto, ar išduoti juos Lietuvai.
"Gavome, analizuojame. Plačiau nekomentuojame, nes bet kokie pasisakymai gali būti panaudoti ateities teisiniuose ginčuose", – BNS penktadienį sakė Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas Giedrius Simonavičius.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja Rasa Jakilaitienė BNS sakė, kad ministrė laišką gavo ir jį nagrinėja, tačiau daugiau detalių nepateikė.
"Laišką gavome, jį nagrinėja atitinkamos Lietuvos institucijos", – BNS sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Lašas.
Laiške įrodinėjama, esą Lietuvos valstybė persekiojo "Snorą", o priešiškai buvo nusiteikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir konservatorių vyriausybė.
"Iki 2008 metų Socialdemokratų partija buvo valdžioje Lietuvoje, ir tiek investuotojas (V.Antonovas – BNS), tiek Raimondas Baranauskas buvo artimi Socialdemokratų partijos lyderiui Algirdui Mykolui Brazauskui. 2008 metais konservatorių partija atėjo į valdžią, demonstruodama daug stipresnę antirusišką retoriką nei buvo socialdemokratų metu", – teigia V.Antonovo atstovas.
Laiške primenama, kad "Snoras" 2009 metais įsigijo 34 proc. "Lietuvos ryto" akcijų, ir teigiama, kad šis dienraštis buvo kritiškas konservatorių valdžios ir prezidentės D.Grybauskaitės atžvilgiu.
Pasak V.Antonovo atstovo, nuo pat 2009 metų "Snoras" patyrė "neproporcingą, diskriminacinę ir finansiškai žalingą valstybės intervenciją", o "baudžiamieji suvaržymai" tapo dar intensyvesni Lietuvos banko valdybos pirmininku paskyrus V.Vasiliauską.
"Nebuvo jokio viešojo intereso nacionalizuoti "Snorą" ir nebuvo pasiūlyta ar sumokėta teisinga kompensacija "Snoro" akcininkams", taip pažeidžiant Konstituciją, įstatymus ir Konstitucinio Teismo nutarimus, rašoma laiške.
"Investuotojas ir R.Baranauskas buvo ne kartą įspėti apie galimas pasekmes jų verslui dėl "Lietuvos ryto" kritikos dabartinės prezidentės D.Grybauskaitės atžvilgiu", – rašoma laiške.
Jame perspėjama, kad neišsprendus ginčo derybomis per šešis mėnesius, investuotojas "pateiks prašymą Tarptautinių prekybos rūmų arbitražui Paryžiuje, Prancūzijoje".
Generalinė prokuratūra pernai lapkričio 14 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl banko "Snoras“ galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo.
Netrukus po to V.Antonovas ir R.Baranauskas pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, R.Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jiems išduotas Europos arešto orderis, šiuo metu abu įtariamieji yra Londone.
Portalas lrytas.lt penktadienį pranešė, kad jų ekstradicijos į Lietuvą byla bus nagrinėjama ne birželį, bet liepą. Toks sprendimas priimtas todėl, kad Lietuvos generalinė prokuratūra gegužės 4 dieną britų teisėsaugai pateikė naują Europos arešto orderį.
Orderis Londono Vestminsterio magistrato teisme buvo perskaitytas penktadienį. Svarbiausias pasikeitimas – A.Baranauskas ir V.Antonovas kaltinami iššvaistę ne 987 milijonus litų, bet 700 milijonų. 2011 metų lapkričio 22 dieną išduotas orderis buvo panaikintas.
Anot Generalinės prokuratūros, šiuo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas bankui "Snoras" galimai žalą padariusių ir su jais susijusių asmenų turtui Lietuvoje ir užsienyje – iš viso už maždaug 300 mln. litų.
