Į šachtinius šulinius ar negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningojo sluoksnio. Vandens kokybė taip pat priklauso nuo šulinio ar gręžinio įrengimo, priežiūros, vykdomos ūkinės veiklos ir kitų veiksnių.
VMVT duomenimis, Vilniaus mieste ir rajone neprisijungę prie viešai tiekiamo geriamojo vandens tinklų, o individualiai, iš šulinių ar gręžinių geriamuoju vandeniu naudojasi daugiau kaip 50 tūkstančių gyventojų. Jie privalo patys pasirūpinti geriamojo vandens sauga ir kokybe, tinkamai įrengti ir eksploatuoti šulinius, saugoti juos nuo taršos.
„Šulinių vandenį reikėtų ištirti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, pavasarį, bet geriausia – du kartus, pavasarį ir rudenį. Pastebėjus, kad pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva, ženkliai padidėjo vandens lygis šulinyje, reikėtų papildomai atlikti tyrimus. Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatomas per didelis nitratų ar nitritų kiekis, rekomenduojama maistui naudoti fasuotą vandenį, įsirengti specialius filtrus nitratams šalinti ar išgręžti naują, gilesnį gręžinį, jei yra galimybė – prisijungti prie viešai tiekiamo geriamojo vandens tinklų. Pagrindiniai nitratų, nitritų šaltiniai yra žemės ūkio trąšos, mėšlas, pūvančios gyvūninės kilmės ar augalinės liekanos, netinkamai įrengta ar neprižiūrima nuotekų sistema“, – išplatintame pranešime teigia VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė.
Specialistės teigimu, pastarųjų metų šachtinių šulinių vandens tyrimų duomenys rodo, kad gruntinis vanduo nėra saugus vartoti – vidutiniškai beveik pusėje tirtų šulinių cheminiai ar mikrobiologiniai rodikliai neatitiko nustatytų normų.
Anot V.Galdikienės, šachtinių šulinių geriamajame vandenyje dažniausiai aptinkama per daug azoto junginių: nitratų, nitritų, amonio. Nitritai pavojingi kūdikiams, ypač iki trijų mėnesių amžiaus. Nitratai, patekę į žmogaus organizmą, tampa kancerogeninėmis medžiagomis – nitrozaminais. Ilgą laiką vartojant tokį geriamąjį vandenį, gali atsirasti sveikatos problemų. Vanduo, kuriame nitratų ar nitritų kiekiai viršija leistinas normas, neturėtų būti naudojamas maistui.
Jei šulinių vandenyje nustatoma mikrobiologinė tarša – randama žarninių lazdelių, enterokokų, klostridijų ar kitų patogeninių mikroorganizmų, prieš geriant tokį vandenį ar naudojant maistui gaminti, rekomenduojama bent vieną minutę jį pavirinti, o pačius šulinius nedelsiant išvalyti ir dezinfekuoti.
Kur galima ištirti savo šulinių vandenį?
Geriamojo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams priimami:
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) – J.Kairiūkščio g. 10, Vilnius, tel. (8 5) 278 04 70, tel. (8 5) 278 0481;
NMVRVI Kauno teritoriniame skyriuje – Tilžės g. 18, Kaunas, tel. (8 37) 26 02 00;
NMVRVI Panevėžio teritoriniame skyriuje – Pažagienių k. 26, Panevėžio r., tel.(8 45) 55 13 95; NMVRVI Šiaulių teritoriniame skyriuje – Ragainės g. 80, Šiauliai, tel. (8 41) 54 07 31;
NMVRVI Klaipėdos teritoriniame skyriuje – Kretingos g. 62 , Klaipėda;, tel.: (8 46) 35 12 49, (8 46) 40 13 55);
NMVRVI Telšių teritoriniame skyriuje – Luokės g. 99, Paežerės k., Telšių r., tel.: (8 444) 78 717; VMVT Alytaus valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje – Statybininkų g. 73, Alytus, mob. tel. (8 615) 43768;
VMVT Marijampolės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje – Kauno g. 100 A , tel. (8 343) 71 913;
VMVT Tauragės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje – Paberžių g. 14, Tauragė, tel. (8 446) 61 475;
VMVT Utenos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje – Aušros g. 84, Utena, tel. (8 389) 51 493.
