Ištyrus 18 šulinių vandens mėginius, padidintas geležies ar nitratų kiekis nustatytas pusėje (t.y. 9) visų tirtų šulinių, o per didelė mikrobinė tarša – dviejuose trečdaliuose (t.y. 13) šulinių.
Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus patarėjos Ilonos Drulytės, tyrimų rezultatai nėra geri, tačiau nestebina – jie atspindi šachtinių šulinių vandens saugos ir kokybės situaciją visoje Lietuvoje.
Kadangi tyrimai atlikti iki AKM židinio likvidavimo darbų pabaigos arba iš karto po jų, tad vandens būklės apylinkių šuliniuose negalima susieti su šiais darbais.
„Vandens kokybė šulinyje labai priklauso nuo jo vietos parinkimo, nuo šulinio įrengimo ir priežiūros. Todėl, jei šulinys prastai prižiūrimas, įrengtas netinkamai ar neatsižvelgta į šalia esančius ūkinius pastatus ir pan., tuomet ir jo vandens kokybė neatitiks higienos normų. Kadangi tyrimai atlikti iki AKM židinio likvidavimo darbų pabaigos arba iš karto po jų, tad vandens būklės apylinkių šuliniuose negalima susieti su šiais darbais. Po gaišenų užkasimo pokyčiai gruntinių vandenų filtrate galėtų būti pastebėti tik praėjus gerokai ilgesniam laiko tarpui, todėl šiuos tyrimus kartosime dar kelis kartus, kad kilus bent menkiausiam pokyčiui galėtume nedelsiant sureaguoti“, – teigia I.Drulytė.
Naikinant iki šiol Lietuvoje didžiausią AKM židinį UAB „Beržų kompleksas“ priklausančiame ūkyje, Šilų kaime specialiai parinktose vietose buvo utilizuota 24336 kiaulių ir 2645 t. pašarų. Nors utilizavimo vieta buvo parinkta ir suderinta su visomis atsakingomis tarnybomis, tokio dydžio gyvūnų gaišenų ir pašarų utilizavimo būdas ir vieta sukėlė nerimo vietos gyventojams dėl galimo poveikio aplinkai, ypač gruntiniams vandenims.
Situaciją regione įvairių institucijų ir vietos bendruomenės atstovai žada aptarti rytoj, Jonavos savivaldybės salėje vyksiančioje diskusijoje.