Pagal dabar galiojančią tvarką, Lietuvoje išduodamuose asmens dokumentuose savo vardą ir pavardę galima rašyti tik lietuviškais rašmenimis, todėl Wojtekas tampa Vojteku, o Alexandras – Aleksandru. Vyriausybės parengtose įstatymų pataisose siūloma leisti dokumentuose rašyti asmenvardžius visais lotynų abėcėlės pagrindo rašmenimis. Be to, pasuose, tapatybės kortelėse ir kituose panašiuose dokumentuose įrašius asmenvardį nebūtų jokių papildomų prierašų lietuvių kalba. Tokia tvarka nepatenkinti ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiai, daugiausiai lenkiškų šaknų turintys žmonės. Taip pat po vedybų pasikeitusiomis pavardėmis piktinasi su užsieniečiais susituokusios lietuvaitės.
Siūloma leisti dokumentuose rašyti asmenvardžius visais lotynų abėcėlės pagrindo rašmenimis.„Labai džiugu, kad rastas optimalus sprendimas. Tai išspręstų problemas, kai moteris išteka už užsieniečio ir uošviai neįskaito jo pavardės, vaikų pavardės taip pat neaiškios“, – sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jis priminė, kad dar kalbininkas Jonas Jablonskis ragino su kitų kalbų asmenvardžiais elgtis taip, kaip norėtume, kad kitos kalbos elgtųsi su mūsų.
Vyriausybė antradienį pritarė siūlomoms pataisoms, kurios įsigaliotų nuo 2011 metų, dar dvejiems metams numatant pereinamąjį laikotarpį. Tačiau jei šie projektai būtų priimti Seime, siūloma parlamentui kreiptis į Konstitucinį teismą, kad šis ištyrinėtų, ar naujaisiais dokumentais nepažeidžiamas svarbiausias šalies įstatymas.
Seime yra registruota ir daugiau projektų, kuriais būtų leidžiama rašyti pavardes ne lietuviškais rašmenimis. Tačiau jų oponentai mano, kad taip esą būtų darkoma lietuvių kalba. Vyriausybės manymu, asmenvardis nėra lietuvių kalbos reguliavimo sritis.
