O kai išgirdo, jog tai projektas „Ačiū už pamokas“, prisipažino, jog ją labai sujaudino ir pradžiugino jos esamų ir buvusių mokinių gausus palaikymas. Pokalbis su mokytoja – apie viską – nuo roko grupės būgnininkės iki mažai iš šono matomo talentų ugdymo.
Virginija Bagdonavičiūtė, Šiaulių menų mokyklos vokalo mokytoja, labai tiksliai pasiruošti vaikų ugdymui iš anksto yra beveik neįmanoma. Sako – vaikai reikalauja improvizacijos ir patys dažniausiai yra nenuspėjami.
Gal dėl to, paklausta apie sau būdingą metodiką, mokytoja tiesiog skambiai juokiasi. Jos nuomone, mokytojas privalo būti geras ir jautrus psichologas. Tuomet vaikai norės ateiti, norės siekti rezultatų.
– Kokia buvo jūsų kelio į dainavimą ir vokalą pradžia?
– Aš iš tiesų norėjau būti psichologe. Svajojau apie tai nuo jaunų dienų, domėjausi, tačiau gyvenimas viską sudėlioja savaip. Gal dėl to visada randu bendrą kalbą su auklėtiniais?
Kadaise turėjau vokalo klubą Pakruojyje. Organizuodavome didžiules šventes dvare. Buvome gana plačiai žinomi. Gal už tai ir gavau ŠAMA (Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimai) ženklą.
Beje, mane dar mokykloje „tamsta mokytoja“ pravardžiuodavo. Tarp metalistų turėjau labai švelnią pravardę „Sadutė“. Sugalvojo lyg iš kokios liaudies dainos. Sakydavo, kad aš per švelni metalui. Prilipo, todėl jie iki šiol mane taip vadina. Kartais metalą ir prie būgnų tekdavo pagroti. Ir prie mikrofono pariaumodavau.
– Dažnai pedagogo darbas būna nematomas. Visi džiaugiasi jaunu talentu, tačiau mokytojas tarsi lieka šešėlyje?
– Šiuose žodžiuose yra nemažai tiesos. Kiekvienais metais išsiunčiu vieną ar kitą auklėtinį į garsiausius muzikinius televizijos šou. Vieni ką nors laimi, kiti ne, bet dalyvaujame kasmet ir šio to pasiekiame.
Paprastai mokytojo darbas vyksta nuo rugsėjo iki vasaros, tačiau, jei dalyvauji minėtuose šou, tai ir visa vasara pranyksta.
– Kas šiuolaikinius vaikus skatina imtis dainavimo?
– Džiaugiuosi, kad yra tie televiziniai muzikiniai projektai. Būtent jie jaunimą paskatina domėtis muzika. Per tokius projektus iš tiesų galima lengviau ko nors pasiekti. O juk mūsų laikais nieko panašaus nebūdavo. Dainuodavai tik sau, kol tave pastebėdavo koks svarbus muzikos pasaulio žmogus.
Būtent dėl galimybių pasirodyti ir iškilti mes turime darbo – kasmet vis nauja mokinių grupė. Tiesa, surinkti pilnas vaikų grupes kasmet darosi vis sunkiau. Yra daugybė priežasčių. Dalį vaikų pavagia internetas, nemaža dalis emigruoja.
Labai daug kalbu vaikams apie tai, kad jie turi daug didesnes galimybes nei turėjome mes.
Visais laikais populiaraus instrumento – gitaros – grupes mokytojas surenka lengvai, o vokalas – jau ne kiekvienam. Labai daug kalbu vaikams apie tai, kad jie turi daug didesnes galimybes nei turėjome mes. Aš beveik neturėjau jokių šansų, o dabartinė karta – turi.
– Kaip sudominti mokinį, jei jis dar abejoja, ar jam patinka vokalas? Gal yra kokių slaptų gudrybių?
– Sudominti gali tik savimi, savo charizma. Visada su vaikais dainuoju ir stengiuosi savo pavyzdžiu rodyti, ką man reiškia daina, muzika. Man atrodo, kad būtent tai juos paveikia. Jei mokytoja ar mokytojas patinka – vaikai lankys ir dainuos. Nereikės nei saldainių, nei pyragų.
– Ar esame daininga šalis? Ar galime lygintis su kitų šalių jaunaisiais talentais?
– Mes esame tokie pat talentingi. Gal mums šiek tiek trūksta sceninio artistiškumo. Galima pastebėti, jog kai kurių šalių atlikėjai turi daugiau galimybių ką nors pasiekti, tačiau tai yra ne dėl didesnio talento, o platesnių finansinių ar kitokių galimybių.
Juk akivaizdu, kad panašaus pajėgumo atlikėjai skirsis, jei vienas turės geresnes pamokas, stovyklas. asmeninę studiją. Viskas vienaip ar kitaip remiasi į finansus.
Visada su vaikais dainuoju ir stengiuosi savo pavyzdžiu rodyti, ką man reiškia daina, muzika.
– O ar mūsų jaunųjų talentų galimybės pastaraisiais metais gerėja?
– Iš tiesų labai daug kas keičiasi. Dabar kone kiekvienas gali įsigyti nedidelę „studiją“ – mikrofonas, kolonėlė, pultas. Dažnai tai būna sukomponuota kompaktiškai, kad galėtum net į kiemą išsinešti ir dainuoti paukščiams pritariant.
Anksčiau turėjome tik pianiną. Dabar – visi turime kompiuterius. Internetas, kuris tarsi atima iš mūsų vaikus, tuo pat metu yra ir didžiulis pagalbininkas. Jau nebereikia gaišti laiko aiškinant, nes kiekvienas gali viską rasti savo telefone. Gali panorėjęs paklausyti kiekvieną pasaulio atlikėją.
Taip pat kone kiekvienas gali sau leisti įsigyti muzikos instrumentą. Pažiūrėkite, kaip paplito ukulelė. Ji nėra brangi, tačiau puikiai tinka pritarti dainoms.
– O ar geram vokalistui būtinas mikrofonas?
– Patikėkite, tai atskiras mokslas. Mes nemažai mokomės elgtis su mikrofonu. Reikia išmokti kontroliuoti savo garso gūsį, mikrofono atstumą. Jei čia nedirbsi, scenoje tikrai iš pirmo karto nepavyks.
Beje, kadaise, kai dar buvau tikra rokerė, vienam grupės vokalistui per pačią dainos kulminaciją mikrofonas trenkė. Nesumeluosiu – jo plaukai pakilo panašiai kaip per filmus rodo. Visi manė, jog tai buvo kažkoks triukas ir meninis sumanymas.
– Kokia būtų jūsų svajonių klasė?
– Tai nebūtų išrikiuoti suolai ir mokytoja prie lentos. Tai turėtų būti nedidelė scena, kokybiška aparatūra. Jei tuo metu nedainuoji, gali pagulėti sėdmaišyje, atsigerti arbatos. Tokia aplinka skatintų vaikus pagalvoti apie vokalo ar muzikos studijas. Aš tokią klasę jau kadaise turėjau Pakruojyje. Tikiuosi, kad greitai tokią klasę turėsiu, juk mūsų mokyklos direktorius kupinas jaunatviškų idėjų.
Dainuokite kiekvieną dieną, išgydysite sielą ir širdį.
– Gal dainavimas turi kokių antgamtiškų gydomųjų galių?
– Žinoma! Dainuodami išreiškiame džiaugsmą ir skausmą. Gal net skausmą dažniau. Dainuojant ir kvėpavimas vyksta kitaip, daugiau oro įkvepiame – toks kvėpavimas labai daug sveikatos sugrąžina. Tad dainuokite kiekvieną dieną, išgydysite sielą ir širdį.
Kada pastarąjį kartą sakei savo mokytojui „Ačiū už pamokas“?
Yra šimtai pamokų, kurias išmokome dar mokykloje, bet vertiname ir prisimename visą gyvenimą. Iniciatyva „Ačiū už pamokas“ kviečia prisiminti vertingiausių pamokų išmokiusius mokytojus ir jiems padėkoti.
Nominuokime vertingiausių pamokų išmokiusius mokytojus, dalinkimės padėkomis, apdovanokime daugiausia „ačiū“ surinkusius mokytojus ir kurkime naujas švietimo tradicijas!
Padėkok mokytojui – čia
Naujų ugdymo metodų taikymą, iniciatyvas vaikų gabumams atrasti ir ugdyti, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės – „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.
