„Šio įsipareigojimo finansinė našta bus finansuojama iš Vokietijos biudžeto, tačiau daugiausia dėmesio skiriant karinėms išlaidoms, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė Ch.Lindneris. – Už išlaidas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su mūsų kariais, labiau atsakinga priimančioji šalis.“
Savo ruožtu bendroje spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad diskusijos dėl reikalingos infrastruktūros ir jos finansavimo tebevyksta.
„Apie konkrečias detales diskusijos vis dar vyksta“, – sakė ministrė.
Lietuva planuoja, kad didžioji dalis Vokietijos brigados šalyje bus dislokuota 2026-aisiais. Karius ir kartu atvykstančius jų šeimos narius planuojama apgyvendinti Vilniuje, Rūdninkuose ir Rukloje, tačiau konkrečios vietos kol kas nenurodomos, nes diskusijos dar nėra baigtos.
Jungtinė abiejų šalių darbo grupė sutarė, kad Vokietijos brigados dislokavimo šalyje planas bus pasirašytas iki šių metų gruodžio 22 dienos.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius yra sakęs, kad į Lietuvą atvyksiančiai brigadai turės būti parengta ne tik karinė, bet ir socialinė infrastruktūra, pavyzdžiui, mokyklos ar laisvalaikio erdvės.
Anot jo, to reikia, nes kariai turėtų rotuotis kas trejus metus, o tai reiškia, jog į šalį atvyks ir jų šeimos.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Šalyje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.